Mes turime 932 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2092
mod_vvisit_counterŠią savaitę:15830
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:136149
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:114011

Žmones dažniausiai apkandžioja šunys ir katės

2016 m. liepos 20 d., trečiadienis, Nr.52 (1585)

Pernai nuo gyvūnų nukentėjo 77 švenčioniškiai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Švenčionių skyriaus (toliau – NVSC Vilniaus departamento Švenčionių skyrius) specialistai kasmet įregistruoja nemažai nuo gyvūnų nukentėjusių asmenų. 2015 m. medicinos pagalbos dėl įvairių gyvūnų įkandimų, apseilėjimų, įdrėskimų ar kitokio kontakto su gyvūnais, prireikė 77 Švenčionių rajono gyventojams, 2014 m. – 72 asmenims. Žmonės dažniausiai nukenčia nuo šunų ir kačių. Praėjusiais metais šunys apkandžiojo 62 asmenis, katės – 15 Švenčionių rajono gyventojų.

 

Šiltuoju metų laiku pagalbos prireikia dažniau

Pastebima, kad šiltuoju metų laikotarpiu medicinos pagalbos dėl įvairių gyvūnų įkandimų, apseilėjimų, įdrėskimų ar kitokio kontakto su gyvūnais, prireikia daugiau asmenų. Šių metų sausio - birželio mėn. medicinos pagalbos, dėl įvairių gyvūnų apkandžiojimų, jau kreipėsi 36 Švenčionių rajono gyventojai, praėjusiais metais per tą patį laikotarpį – 31 asmuo. Visiems sužalotiems asmenims buvo laiku suteikta medicinos pagalba ir, prireikus, skirta pasiutligės imunoprofilaktika.

 

Pasiutligė – mirtinai pavojinga liga

NVSC Vilniaus departamento Švenčionių skyriaus specialistai primena, kad pasiutligė – ūmi, mirtina virusinė žmonių ir gyvūnų užkrečiamoji liga. Ši liga registruojama daugiau nei 150 pasaulio šalių. Pasiutligės infekcijos šaltinis dažniausiai būna gamtoje – sergantys laukiniai gyvūnai atklysta į vienkiemius, kaimus, gyvenvietes ir puola naminius gyvūnus ar žmones.

 

Kaip užsikrečiama pasiutlige?

Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai jiems įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis naminis ar laukinis gyvūnas ir su gyvūno seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą. Pavojingesni įkandimai į nuogą kūną negu per rūbus. Apkandžiojus veidą, rizika susirgti pasiutlige didesnė, be to, ligos simptomai pasireiškia greičiau. Rečiau žmogus užsikrečia pasiutusio gyvūno seilėms patekus į odos įbrėžimus, jungines ir gleivines.

 

Pasiutligės simptomai

Inkubacinis pasiutligės periodas trunka nuo 12 dienų iki kelių mėnesių. Inkubacinio periodo trukmė priklauso nuo užkrato patekimo vietos (kuo arčiau galvos, tuo inkubacija trumpesnė), nuo į žaizdą patekusio užkrato kiekio, įkandimo vietos inervavimo ypatumų, apkandžiotojo imuninės sistemos. Pirmieji pasiutligės simptomai panašūs į gripą: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Šis periodas gali užtrukti apie savaitę. Ligai progresuojant atsiranda ir kitų simptomų. Skiriamos dvi tipinės pasiutligės formos. Encefalitas su sujaudinimu yra klasikinė pasiutligės forma, pasireiškianti vandens baime, oro judėjimo baime, gerklų spazmais. Paralyžinė pasiutligės forma pasireiškia progresuojančiu raumenų silpnumu be galvos smegenų pažeidimo požymių. Neurologinių simptomų periodas gali užtrukti apie savaitę, paskui pereina į komą ir baigiasi mirtimi.

 

Pasiutligės profilaktika – skiepai

Norint apsisaugoti nuo pasiutligės, kiek įmanoma reikėtų vengti kontakto su laukiniais, valkataujančiais gyvūnais. Jei vis dėlto jums įkando, nepulkite į paniką. Gyvūnui įkandus, svarbu sužeistą vietą kruopščiai nuplauti vandeniu su muilu, esant galimybei dezinfekuoti bei kuo greičiau kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Gydytojas, įvertinęs galimą riziką užsikrėsti pasiutlige, paskirs atitinkamą gydymą. Skiepai nuo pasiutligės yra vienintelis pasiutligės profilaktikos būdas, kai apkandžioja sergantis ar nežinomas gyvūnas. Pasiutligės profilaktikos kursui skiepijamos penkios vakcinos dozės: 0, 3, 7, 14, 28 dieną nuo įkandimo ar sužalojimo.

 

Gamtinis pasiutligės židinys Švenčionių rajone – 2011 m.

Atkreiptinas dėmesys, kad net ir įkandus pasiutlige sergančiam gyvūnui, žmogus nebūtinai ja užsikrečia (negydant simptomai pasireiškia vienam iš šešių žmonių). Nuo 2006 m. mūsų šalyje pradėta vykdyti ir nuolat vykdoma laukinių gyvūnų vakcinacija prieš pasiutligę. Švenčionių rajone gamtinis pasiutligės židinys paskutinį kartą įregistruotas 2011 m. Tinkamai prižiūrimi naminiai gyvūnai taip pat šia liga neserga.

Jolanta SAVICKIENĖ

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Švenčionių skyriaus vedėja

 
Reklaminis skydelis