Mes turime 159 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1201
mod_vvisit_counterŠią savaitę:3924
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:56212
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Socialinis modelis verčia naują puslapį šalies vystymesi

2016 m. liepos 23 d., šeštadienis, Nr.53 (1586)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) kartu su mokslininkais parengtas naujo socialinio modelio įstatymų paketas į visų mūsų gyvenimą įneša daug esminių pokyčių, nes kiekvienas esame  vienaip ar kitaip susiję su socialine sistema. Vetavusi naująjį Darbo kodeksą, kitus su nauju socialiniu modeliu siejamus įstatymus, įskaitant  socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformą numatančius teisės aktus, šalies prezidentė pasirašė. Kai kurie įstatymų pakeitimai įsigalios jau nuo 2017 metų.

Pasak ekspertų, naujas socialinis modelis buvo  neišvengiamas, nes iki jo  buvęs įtvirtino dar sovietinių laikų stagnacijos sąlygas, neskatino darbo vietų kūrimo,  lėmė aukštą nekvalifikuotos darbo jėgos lygį, mažas pensijas ir kt. socialines išmokas, varžė darbo santykius. „Pasaulio valstybių ekonomikos forumo konkurencingumo ataskaitoje Lietuva atsidūrė 105 vietoje, darbo santykių lankstumo vertinime Lietuva – tarp Afrikos šalių. Jau vien šie  rodikliai verčia priimti reikalingus sprendimus“, - apie naujo socialinio modelio būtinumą kalbėjo premjeras Algirdas Butkevičius.

Daugelis ekspertų teigiamai vertina naująjį socialinį modelį ir prognozuoja, kad jis didins valstybės konkurencingumą ir darbingo amžiaus žmonių užimtumą, mažins šešėlį darbo santykiuose, įneš daugiau socialinio teisingumo, saugumo, teigiamai veiks šalies ekonomiką. Nors Darbo kodeksą prezidentė vetavo, beveik neabejojama, kad jis bus priimtas subalansuotas, atsižvelgus į esminius šalies vadovės siūlymus. Rengdama įstatymų pataisų paketą, kartu su mokslininkais SADM nuveikė didžiulį darbą. Seime priiminėjant naująjį Darbo kodeksą, A. Butkevičius džiaugėsi, kad visoms partijoms atstovaujantys parlamentarai pademonstravo bendrą poziciją tokio svarbaus Lietuvai strateginio įstatymo klausimu. Jis dėkojo socialinės apsaugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei bei jos komandai už nuveiktą  sudėtingą ir visai šaliai svarbų darbą. O nuveikta buvo iš tiesų daug. A. Pabedinskienės teigimu, rengiant socialinio modelio teisės aktus buvo siekiama sukurti tvaresnę, labiau subalansuotą pensinių išmokų sistemą, taip pat suteikti daugiau paskatų jaunoms, vaikų susilaukiančioms šeimoms, kartu ieškota būdų, kaip užtikrinti galimybių ir garantijų darbuotojams balansą, paskatinti darbo vietų kūrimąsi ir užtikrinti pajamų didėjimą.

 

Kokie esminiai pasikeitimai mūsų laukia?

Laisvesni darbo santykiai

Skaičiuojama, kad  naujasis modelis padės sukurti apie 85 tūkst. darbo vietų – kas antram bedarbiui (dabar darbo biržose užsiregistravę 160 tūkst. žmonių).

Investuotojai iki šiol kaip pagrindinę kliūtį investuoti Lietuvoje įvardijo nelankstų darbo santykių reglamentavimą. Dėl siūlomo lankstesnio darbo santykių reguliavimo, mažesnio darbo jėgos apmokestinimo, lengvatų mažoms įmonėms Lietuva taps patrauklesnė  investuotojams, o tai reiškia naujas darbo vietas, geresnius atlyginimus dėl didėjančios konkurencijos darbo rinkoje.

Negailėdami krtikos naujam Darbo kodeksui, oponentai kažkodėl nenori pastebėti gerųjų viso naujojo socialinio modelio pusių, kuriame darbuotojams numatyta 60 naujų teisių. Tai - lanksenės darbo sąlygos vaikus auginančioms šeimoms, visiškai naujas dalykas - darbo vietos dalijimasis – kai, pvz., du kolegos patys tarpusavyje tariasi, kaip pasiskirstys darbo krūvį, kuriomis dienomis ar valandomis kuris dirbs, taip pat kasmet po 5 papildomas atostogų dienas mokymuisi, geresnės sąlygos įvairioms darbo sutartims (terminuotai, laikinojo darbo, darbo vietos dalijimosi). Paprastesnė darbo laiko apskaita - vesti tik esant viršvalandžiams, darbui švenčių dienomis arba poilsio dienomis, kai dirbama ne pagal grafiką. Mažesnės administracinės sąnaudos, paprastesnė darbuotojų samdymo, o nesėkmės atveju – paprastesnė atleidimo tvarka. Galbūt lengvesnės sąlygos kurti verslą sumažins emigraciją, daugiau žmonių ryšis kurti verslą savo šalyje. Darbuotojų apsaugai sustiprinti  numatytos įvairios paramos  priemonės darbo netekusiems žmonėms. Pavyzdžiui, jei terminuota sutartis trunka ilgiau nei 2 metai, išmokama išeitinė išmoka, ko iki šiol nebuvo.

Naujasis modelis sudaro geresnes galimybes derinti šeimą ir darbą. Gali būti keičiamos poilsio dienos, kad tėvai galėtų dalintis vaikų priežiūrą skirtingomis dienomis ir dirbti. Lankstesnio darbo grafiko galimybė - trumpesnė darbo savaitė, darbas iš namų.

Laisvesni darbo santykiai skatina naujų darbo vietų kūrimą, verslo plėtrą. Tą rodo ir kaimyninių valstybių, liberalizavusių darbo santykius daug anksčiau, pasiekti rezultatai.

 

Daugiau garantijų senjorams

Jau nuo 2017 m. ir 2018 m. pradžios įsigaliosiantys valstybinio socialinio draudimo ir pensijų įstatymų pakeitimai turi daug privalumų, tarp jų – didesnės pensijos, su objektyviais ekonominiais ir demografiniais rodikliais susietas pensijų didinimas, kiekvienas žmogus galės matyti, kaip jo sumokamos įmokos kaupia pensiją. Pasak SADM Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorės Astos Aranauskienės, stiprės pensijos dydžio priklausomybė nuo stažo ir įmokų. „Kuo daugiau įmokų dirbantieji sumokės, tuo didesnė bus ir individualioji pensijos dalis. Dėl siūlomos naujos tvarkos perskaičiuojant senatvės pensijas, jos vidutiniškai padidės apie 5 eurus daugiau nei 30 metų stažo turintiems senatvės pensijų gavėjams“, – paaiškino ji. Be to,  pensijos apskaičiavimas taps aiškesnis, mokant įmokas pensija visada tik didės (nebebus skaičiuojamas ilgo laikotarpio svertinis pajamų vidurkis - asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas). Vietoj to žmogaus sumokėtos įmokos per metus bus lyginamos su tuo, kiek turėtų būti sumokėta nuo vidutinio darbo užmokesčio ir mokant papildomas įmokas pensija tik didės, nesvarbu nuo kokios algos jos bus sumokėtos. Bus aiški, su objektyviais ekonominiais ir demografiniais rodikliais susijusi pensijų indeksavimo tvarka. „Iki šiol nemažai politinės ir socialinės įtampos kėlęs pensijų didinimo klausimas sprendžiamas pačiame įstatyme nustatant aiškią pensijų indeksavimo tvarką“, – apie naujovę kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė.

Negana to, nuo kitų metų planuojama pamažu perduoti socialinio draudimo pensijos bendrosios dalies finansavimą valstybės biudžetui. Tokiu atveju mažėtų darbdavio mokamos įmokos dalis pensijų draudimui – mažėtų darbo jėgos kaštai ir išsiplėstų pensijų sistemos finansavimo bazė. 2017 m. socialinio draudimo įmokos tarifas pagrindinei pensijos daliai finansuoti jau mažinamas 1 procentiniu punktu.Na o netekto darbingumo pensijų dydžiai taps nuosekliai priklausomi nuo darbingumo netekimo procentų, išdėstant kas 5 proc. (taip kaip ir darbingumo lygis)nebeliks netekto darbingumo pensijų dydžių šuolių nuo III grupės į II ir nuo II į I, dydžiai keisis individualiai ir tolygiai.

Pensijų įstatymas, išskyrus indeksavimo taisyklę, įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 d. Indeksavimo taisyklė įsigalioja jau šiemet, taigi 2016 m. rudenį, rengiant kitų metų „Sodros“ biudžetą,  jau bus apskaičiuojamas indeksavimo koeficientas, o nuo 2017 m. sausio  mėn. pensijos pagal jį bus indeksuojamos. Preliminariais skaičiavimais, nuo 2017 m. sausio 1 d. pensijos galėtų didėti apie 6 procentus.

Labai svarbu yra dar ir tai, kad jau nuo kitų metų pradedamas kaupti Socialinio draudimo rezervinis fondas, kad ištikus krizei nebereikėtų mažinti socialinio draudimo išmokų ar pensijų.

 

Didės vaikus auginančių tėvų socialinės garantijos

Išplėtus ligos išmokos mokėjimo atvejus (t.y. elektroninius nedarbingumo pažymėjimus sergančiam vaikui iki 7 metų (nepriklausomai nuo to, ar vaikas įrašytas į sunkių ligų sąrašą, ar ne) slaugyti išduodant reikalingam slaugos laikotarpiui (bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus) ne tik slaugant vaiką iki 7 metų stacionare, tačiau ir medicininės reabilitacijos ar sanatorinio gydymo įstaigoje),bus prididėta prie vaikų sveikatos gerinimo. Nustačius lankstesnes tėvystės pašalpos mokėjimo sąlygas, tėčiai tėvystės atostogas, taip pat ir tėvystės išmoką, galėtų gauti pasirinktinai per ilgesnį laikotarpį. Negana to, įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą, kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokoms apskaičiuojamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, neribojant jo maksimalia suma.Ne mažiau svarbi naujovė bus taikoma vaikučių besilaukiantiems mokiniams ir studentams. Jiems bus pradėta mokėti 4 bazinių socialinių išmokų (BSI, 152 Eur) dydžio vaiko priežiūros išmoka iš valstybės biudžeto nuo vaiko gimimo iki vaikui sukaks vieneri metai, taip pat bus teikiama papildoma socialinė parama gimus daugiau nei vienam vaikui.

4 BSI išmoka vaiko priežiūrai metus nuo vaiko gimimo būtų mokama vaiko tėvams iki 26 metų, besimokantiems pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuojantiems aukštojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų formą, arba iki 30 metų studijuojantiems doktorantūroje ar medicinos rezidentūroje, ir neturintiems teisės gauti vaiko priežiūros išmokos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.

Be to, kai vienu metu gimsta du ar daugiau vaikų, vienam iš vaiko tėvų būtų skiriama išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui. Ji bus mokama nuo vaikų gimimo dienos iki jiems sukaks 2 metai. Kai vienu metu gimsta du vaikai, skiriama 4 BSI dydžio (152 Eur) išmoka per mėnesį. Kai vienu metu gimsta daugiau kaip du vaikai, išmokos dydis didinamas 4 BSI dydžiu už kiekvieną paskesnį vaiką.

Parengta bendradarbiaujant su SADM

 
Reklaminis skydelis