Mes turime 150 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2634
mod_vvisit_counterŠią savaitę:8703
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:32023

Labanoro bažnyčioje – Šv. Mišios, skirtos Adelės Bartašiūnienės šimtmečiui

2011 m. gruodžio 3 d., šeštadienis Nr.89 (1136)

Šimtas metų. Tai daug ar mažai? Žinoma, daug, nes tai ištisa epocha, ištisas amžius. Retai kuriam žmogui pavyksta sulaukti 100 metų, ir tie vienetai verti mūsų pagarbos. Gražiai artimieji ir giminės pagerbė ir Adelės Bartašiūnienės 100 metų jubiliejų. Labanoro bažnyčioje buvo aukojamos šimtametei skirtos Šv. Mišios, kurias aukojo ir už jubiliatę meldėsi Labanoro klebonas Jurgis Kazlauskas.

- Prieš gerus porą metų valydamas Švč. Mergelės Marijos paveikslą, buvusį senosios Labanoro bažnyčios centriniame altoriuje, radau ant jo datą „1811 metai“. Tam paveikslui šiemet būtų buvę 200 metų. Tada pagalvojau, kiek žmonių meldėsi prašydami Švč. Mergelę Mariją pagalbos. Matyt, žiūrėdama į jį ne kartą meldėsi ir po šimto metų, 1911 m. lapkričio 23 d., Lolučių kaime, Kuktiškių valsčiuje, Juozo Palausko ir Elenos Pinkevičiūtės Paulauskienės šeimoje gimusi dukra Adelė, kuri 1941 m. lapkričio 17 d. susituokė su Antanu Bartašiūnu ir atitekėjo į Labanoro parapijoje esantį Šnieriškių kaimą. Kai sudegė senoji bažnyčia, sudegė ir paveikslas, į kurį daug kartų savo gyvenime žiūrėjo ir jubiliatė. Lygiai po 200 metų, 2011 m., naujos bažnyčios altorių papuošė naujas Švč. Mergelės Marijos paveikslas, kuris buvo pašventintas rugsėjo 10 dieną per Labanorinės atlaidus, praėjus porai mėnesių mes čia meldžiamės už Adelės Bartašiūnienės gražų jubiliejų. Argi nesimboliška, kad sulaukusi 100 metų ji gali melstis naujoje atstatytoje bažnyčioje ir naujam Švč. Mergelės Marijos paveikslui, - pradėdamas aukoti Šv. Mišias pamokslo metu sakė Labanoro klebonas Jurgis Kazlauskas. Šv. Mišių metu stebėjau jubiliatę, kuri visą laiką nuoširdžiai meldėsi, o pasibaigus Šv. Mišioms, kunigas Jurgis Kazlauskas apvežė ją, sėdinčią vežimėlyje, aplink altorių, o vėliau atminimui padovanojo Labanoro bažnyčios atstatymui skirtą aukso medalį. Iki ašarų jaudinanti akimirka buvo artimųjų sveikinimai, skirti jubiliatei. Ne tik įspūdinga 100 rožių puokštė: kiekvieniems metams – po vieną rožės žiedą, bet ir patys nuoširdžiausi padėkos žodžiai, skirti mamai, senelei, prosenelei, nes su vyru Antanu, kartu išgyvenę 39 metus, jis mirė 1980 m., užaugino 4 vaikus: 3 dukras ir sūnų, o dabar tame gražiame giminės žiede jau ir 11 anūkų ir 9 proanūkiai. Gražus žiedas, gražūs buvo ir žodžiai, skirti jubiliatei, o patys tikriausi, ko gero, buvo: „Vaikystė, motina, gimtasis kraštas, brangiau jau nieko neberasim...“ Kai sveikinimai baigėsi, paklausiau gerb. Adelę Bartašiūnienę, ar greit tie 100 metų prabėgo.

- Dievuliau, greit, labai greit prabėgo. Jai esi sveikas – viskas gerai, o kai susergi – jau blogiau. Dabar ir mano akelės beveik nemato, kai žmogus stovi arti ar eina, dar šiek tiek matau. Nematau beveik ir kaip nauja bažnyčia atrodo. Senoje teko daug kartų melstis. Prabėgo tie metai, ir sunku pasakyti, ko daugiau, gero ar blogo, buvo. Anksti, vos šešerių su puse metų sulaukusi likau našlaite, mamytė mirė, visko gyvenime buvo, bet džiaugiuosi vaikais, anūkais, proanūkiais. Dievas ilgą gyvenimą davė, ir nugyventas ne veltui, - atsakydama į mano klausimą sako Adelė Bartašiūnienė, kuriai 2011 m. lapkričio 23 d. sukako 100 metų.

Gyvenimas tikrai nelepino šios moters, net 10 metų teko tarnauti pas ūkininkus Joniškio valsčiuje, o ir vėliau daug dirbo, mokėjo austi, verpti, mėgo dainą, šokį ir, savo keliu eidama, mokėjo dalintis meile su savo vaikais, anūkais, proanūkiais, kitais artimais žmonėmis. Šį savo pasakojimą norėčiau užbaigti Viljamo Peno, gyvenusio 1644-1718 m., žodžiais apie gyvenimo kelią: „Gyvenimo keliu tikiuosi eiti tiktai kartą. Tad jei tektų pademonstruoti savo gerumą ar padaryti gerą bet kuriam žmogui, negalėčiau nepaisyti to ar atidėlioti, privalėčiau tai daryti tuojau pat, nes tuo pačiu keliu kitą kartą jau neisiu.“ Matyt, todėl, kad eidama savo 100 metų ilgumo keliu Adelė Bartašiūnienė savo gerumu dalinosi su kitais, tiek daug žmonių susirinko į jos 100 metų jubiliejui skirtas Šv. Mišias Labanoro bažnyčioje.

Algis JAKŠTAS
 

 
Reklaminis skydelis