Mes turime 175 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3332
mod_vvisit_counterŠią savaitę:8234
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:8234

Pašaminėje per Žolinę – bendruomenės šventė

2016 m. rugpjūčio 27 d., šeštadienis Nr.63(1596)

Iš senovės baltų tikėjimo kilusios Žolinės proga įprasta, kad draugėn susirenka giminės, kaimynai. Pabendrauja, pasidalina džiaugsmais ir rūpesčiais. Patarlė sako: „Kas per Žolines neviešės, tas visą gyvenimą nieko neturės“. Šią, kaip ir kai kurias kitas tradicijas, vėliau perėmė ir krikščionybė, išsaugodama ir praturtindama unikalųjį mūsų dvasinį paveldą.

Tradicijų laikydamiesi ir pašaminiškiai bendruomenės branduolio pakviesti susirinko Žolinės pirmadienį į bendruomenės namus. Pirmiausia į čia pat įrengtą koplyčią, kuri, daugiau kaip prieš mėnesį Aukščiausiajam pašaukus pas save šviesaus atminimo kleboną Jeronimą Petriką, pastaruoju metu dažniau būna nebyli. Gėlėmis, vaisiais, daržovėmis ir naujojo derliaus javų varpomis išpuoštoje koplyčioje šįkart mišias aukojo kunigas Marijan Apriško. Pašaminiškiai į šventines pamaldas susirinko itin gausiai ir išreiškė pageidavimą, kad kunigas nors kas antrą sekmadienį atvyktų į Pašaminę laikyti mišių. Su šia didele viltimi ir meldėsi Pašaminės tikintieji, iškilmingai išpažindami tikėjimą, kad Jėzaus Motina Marija su kūnu ir siela paimta į amžiną savo Sūnaus šlovę.

Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo šventė minima nuo VI-VII a. Tai pati seniausia ir garbingiausia Šv. Marijos šventė. Lietuvoje ši šventė dar vadinama Žoline ir per iškilmingas Mišias šventinami žolynai, naujojo derliaus vaisiai. Ir tose šalyse, kuriose nenaudojamas „Žolinės“ pavadinimas, šios šventės dieną šventinami žolynai, javai, vaistažolės. Viena vartus, žolynai ir gėlės – tai tradiciniai Mergelės Marijos gerbimo atributai; giesmėse ji vadinama „lelijos“, „rožės“ ir kitų gėlių vardais. Antra vertus, krikščioniškos šventės susiejimas su žolynų šventinimu aiškinamas kaip Bažnyčios globos žmogaus siela ir kūnu simbolis. Be to, Žolinės šventė, daugelyje šalių sutampa su javų derliaus nuėmimu. Procesijose šios šventės proga nešami javų pėdai arba iš javų nupinti vainikai. Dėkojama Dievui, kad Švenčiausiajai Mergelei Marijai užtariant, laimino laukus ir žmogaus rankų darbą.

Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji.

Į Žolinės puokštę būtinai reikia įdėti tai, ką žmogus augino. Tikima, kad pašventintos Žolinės gėlės apsaugo namus nuo perkūno, gaisro, piktųjų dvasių, o derlius – tai tarsi padėka už šių metų gėrybes ir viltis, kad jis bus gausus ir kitais metais. Pašventintų daržovių valgydavo visa šeimyna, padalydavo su pašaru gyvuliams, tikėdami, kad taip visi bus apsaugoti nuo ligų. Pašventinta puokštė laikoma pagarbiai, ji sudžiovinama ir užkišama namuose (kaimo gryčioje) už šventųjų paveikslo. Užėjus griaustiniui, jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo iš jų išvirtą Žolinių arbatą. Šios žolelės dar buvo dedamos mirusiajam į pagalvę, kad palydėtų sielą į kitą pasaulį.

Į pamaldas susirinkusių pašaminiškių rankose taip pat buvo puokštės iš lauko ir darželio gėlių, javų varpų, vaistažolių, kraitelėse pūpsojo raudonšoniai obuoliai, kvapnios kriaušės, ką tik nuskinti agurkai, pomidorai ir kita.

Po Žolinės mišių pašaminiškiai ir svečiai dar neskubėjo skirstytis, susėdo kitoje bendruomenės namų salytėje pasiklausyti Pašaminės moterų vokalinio ansamblio dainų. Dainininkėms akordeonu akomponavo ir daina pritarė Bronius Gumbrys.

Pašaminės moterų vokalinis ansamblis: Irena Jankovkienė, Vanda Kraujelienė, Anastazija Čerkauskienė, Zofija Leleikienė, Marytė Kulevičienė ir Danutė Bagdonavičienė šiai ypatingai šventei ir gausiam bendruomenės susibūrimui parinko labai platų dainų repertuarą. Čia skambėjo patriotinės, tremtinių, Lietuvos savanorių dainos, netrūko ir dainų apie meilę bei gimtojo krašto grožį. Kai kurias geriau žinomas dainas susirinkusieji traukė kartu su ansambliu arba bent jau į taktą palingavo. Danutė Bagdonavičienė paskaitė gražių eilėraščių bei išsakė prasmingų minčių, kvietė būti vieni kitiems draugiškesniems, atidesniems, atlaidesniems ir geranoriškesniems.

Pašaminės moterų vokalinis ansamblis tomis dienomis kaip tik minėjo vienerių metų sukaktį. Moterys dažnai susirenka repetuoti, tačiau kol kas dar neišsirinko ansambliui pavadinimo. Renginio metu buvo paskelbtas prašymas bendruomenei siūlyti įvairius variantus, iš kurių bus renkamasi. Tačiau čia dar ateičiai. O dabar artimiausi planai – tautinių drabužių ir akordeono įsigijimas. Šiam tikslui Pašaminės kaimo bendruomenė, vadovaujama pirmininko Vasilijaus Menkovo, parengė projektą ir gavo finansavimą iš Žemės ūkio ministerijos specialiosios programos „Parama kaimo bendruomenėms“. Taigi tautiniai drabužiai ir muzikos instrumentas – jau pakeliui. Žolinės šventę Pašaminėje suorganizavusi kaimo klubo vedėja Dalė Basiūnienė visiems ansamblio dalyviams įteikė atminimo dovanėles, moterims – gintarines apyrankes,o vieninteliam ansamblio vyriškiui akordeonistui B.Gumbriui – gintarinį segtuką. Šie aksesuarai puikiai tiks prie lietuviško tautinio kostiumo. O kai tik kostiumai pasieks Pašaminę, planuojamas dar vienas renginys, o tuo pačiu ir ansamblio krikštynos – juk reikia suteikti jam vardą.

Koncertui pasibaigus, toliau bendravimas dar tęsėsi prie arbatos ar kavos puodelio, skanaujant sumuštinius, užkandėles ir saldumynus. Ir toliau liejosi malonūs pašnekesiai, skambėjo akordeono muzika, tik grojo jau ne vien Bronius, bet ir į svečius atvykęs jo brolis.

Taigi susiėjome visi kartu, gražiai pasimeldėme, pasišventinome žolynus ir derlių, pabuvome, pasilinksminome ir pabendravome – visos Žolinės tradicijos išlaikytos. Vadinasi – Pašaminei bus geri ir turtingi metai. Iki kitos Žolinės.

Irena POŽĖLIENĖ