Mes turime 135 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2425
mod_vvisit_counterŠią savaitę:8494
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:31814

Advokato pagalba – ir skurdžiau gyvenantiems

2011 m. gruodžio 3 d., šeštadienis Nr.89 (1136)

Lietuvoje sukurta nemokamos ir iš dalies mokamos antrinės teisinės pagalbos sistema gyventojams, gaunantiems mažas pajamas.

 

Teisingumas – tik pasiturintiems?

Bylinėjimosi teisme išlaidos dažnai yra nemažos – žyminis mokestis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir kitos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos. Toks „brangus teisingumas“ dažnai tampa neprieinamas daugeliui nepasiturinčių žmonių. Asmens teisių ir teisėtų interesų gynybą bene labiausiai sunkina tai, kad dėl finansinių priežasčių ne visi asmenys gali pasinaudoti advokato paslaugomis, o be kvalifikuoto teisininko pagalbos galimybė kreiptis į teismą ar laimėti bylą itin sumažėja. Todėl būtent valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba suteikia galimybę siekti teisingumo ir mažiau pasiturintiems žmonėms.

Vilniaus apygardos teismo teritorijoje gyvenantys asmenys, kuriems reikalinga advokato pagalba rengiant dokumentus teismui arba atstovaujant bylose, gali kreiptis į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (Vilniaus tarnyba). Prieš kreipiantis į Vilniaus tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos, asmenims rekomenduojama pasinaudoti teise į pirminę teisinę pagalbą, kuri apima teisinės informacijos teikimą, teisines konsultacijas, dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, parengimą, bei pagalbą užpildant prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Pirminė teisinė pagalba yra teikiama asmenims savivaldybėse pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.

 

Antrinės teisės pagalbos teikimo sąlygos

Antrinės teisinės pagalbos suteikimo tvarka nėra sudėtinga: „Besikreipiantieji Vilniaus tarnybai privalo pateikti nustatytos formos prašymą bei dokumentus, pagrindžiančius pareiškėjo reikalavimą ir įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą (metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, pažymą apie gaunamą socialinę pašalpą ir pan.),“ – antrinės teisinės pagalbos suteikimo tvarką aiškino Vilniaus tarnybos direktorė Solveiga Paulauskienė.

Kai asmuo pateikia gyventojo turto deklaraciją, Tarnyba turi įvertinti, ar asmens turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti.

Šiuo metu visiškai nemokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą gali gauti asmenys, kurių metinės pajamos sudaro iki 6 400 Lt per metus, o gaunantys nuo 6 400 Lt iki 9 600 Lt per metus turi patys apmokėti pusę teisinės pagalbos išlaidų. Jei pareiškėjas turi išlaikytinių, šie pajamų lygiai yra didesni: turintiems vieną išlaikytinį 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų apmokama, jei jų metinės pajamos neviršija 8 800 Lt, o 50 proc. išlaidų apmokama, jei pajamos neviršija 13 200 Lt. Jei asmuo turi du išlaikytinius, pajamų lygiai yra atitinkamai 11 200 Lt ir 16 800 Lt.

Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikros grupės asmenų turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. Tai asmenys, kuriems įstatymo numatytais atvejais baudžiamojoje byloje yra privalomas gynėjo dalyvavimas; nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose; asmenys, gaunantys socialinę pašalpą; asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialių poreikių lygis bei šių asmenų globėjai (rūpintojai), kai teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams astovauti bei ginti; asmenys, išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose; skolininkai vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena; nepilnamečių vaikų, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą; nepilnamečiai vaikai, kai jie savarankiškai kreipiasi dėl savo teisių ar interesų pažeidimo; asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu; asmenys bylose dėl gimimo registravimo.

 

Pagalba tik esant asmens teisių pažeidimui

Ne į kiekvieną prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir paskirti advokatą Vilniaus tarnyba atsako teigiamai. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba bei užtikrinti, kad teisinė pagalba būtų teikiama tik asmenims, kurių teisės yra pažeistos ir kuriems teisinė pagalba iš tikrųjų būtina, yra nustatyta ir Tarnybos teisė bei pareiga patikrinti, ar pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas, ar atstovavimas byloje yra perspektyvus.

Pažymėtina, kad antrinė teisinė pagalba taip pat neteikiama, kai asmuo kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos; kai asmens prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu iš asmens ūkinės komercinės veiklos ar jo savarankiškai vykdytos profesinės veiklos; kai asmuo ir nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba gali gauti reikiamas teisines paslaugas; kai asmuo kreipėsi ne dėl savo teisių pažeidimo, kai asmuo piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba; kai asmuo nesutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

 

Prašymų suteikti antrinę teisinę pagalba skaičiaus kaita

Kasmet didėja ir besikreipiančiųjų į Vilniaus tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo skaičius. 2008 m. buvo gauti 2486 prašymai suteikti antrinę teisinę pagalbą, 2009 m. - 3262, 2010 m. - 3572. Teisinė pagalba buvo suteikta 90 proc. atvejų.

„Nuolatos augantis pareiškėjų skaičius, asmenų, pasinaudojusių antrine teisine pagalba, pakartotinis kreipimasis į Tarnybą rodo pasitikėjimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema. Tai skatina Tarnybą dar didesnį dėmesį skirti teikiamų paslaugų kokybės gerinimui ir sudaryti galimybes visiems asmenims siekti teisingumo“ – nurodė S. Paulauskienė.

 

Aukšta paslaugų kokybė

Išsiaiškinusi, ar pareiškėjas atitinka įstatymo nustatytus kriterijus bei įvertinusi jo teisinę problemą, Vilniaus tarnyba paskiria advokatą, kuris konkrečioje byloje konsultuoja klientą, rengia procesinius dokumentus teismui, atstovauja jo interesams teisme ir išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju – taigi, pareiškėjas gauna kvalifikuoto advokato teisines paslaugas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų atlyginimą civilinėse, administracinėse bylose bei su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą, todėl besikreipiantis į teismą žmogus atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, ekspertizės, atsakovo paieškos ir kitų išlaidų mokėjimo.

Nepaisant to, kad valstybė apmoka daugelį proceso išlaidų, reikia žinoti, jog asmuo, nusprendęs pradėti teisminį procesą, bylos pralaimėjimo atveju turės atlyginti laimėjusios šalies patirtas išlaidas, kadangi šios išlaidos neįeina į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Tai, kad už suteiktą antrinę teisinę pagalbą advokatui moka užmokestį valstybė, o ne pareiškėjas, nemažina advokato paslaugų kokybiškumo. Yra daug pavyzdžių, kai asmenys, padedami advokatų, sėkmingai apgina pažeistas savo teises ir teisėtus interesus.

Pavyzdžiui, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo byloje dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Byla ypatinga tuo, kad vaiko tėvas buvo Švedijos pilietis, jo gyvenamoji vieta buvo nežinoma. Ir nors teisminis bylos nagrinėjimas vyko Lietuvoje, buvo vadovautasi tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės aktais. Atliekant tyrimą tėvystės nustatymui (DNR) bendradarbiavo Švedijos ir Lietuvos institucijos. Byla buvo sėkmingai išspręsta, tėvystė nustatyta bei priteistas 200 eurų išlaikymas per mėnesį. „Tai tik vienas iš sėkmingos bylos pavyzdžių, tačiau didesnė dalis bylų džiugina teigiamu rezultatu“ – teigė S. Paulauskienė.


Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Odminių g. 3, Vilnius. Tel. (8 5) 2647480.
Darbo laikas: pirmadienį – ketvirtadienį 8-17 val., trečiadienį 8-19 val., penktadienį 8-15.45 val. Pietų pertrauka – 12-12.45 val.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė Solveiga Paulauskienė


 

 
Reklaminis skydelis