Vieni nurėžė, kitiems tenka grąžinti

Praėjusios Seimo kadencijos tuometinė konservatorių ir liberalų koalicija, vykdydama taupymo politiką, ryžosi neįtikėtinam žingsniui - nusprendė sutaupyti labiausiai pažeidžiamų šalies gyventojų sąskaita. Neradę teisingesnio sprendimo krizės akivaizdoje, negailestingai nurėžė socialinio draudimo ir valstybines pensijas, sumažino pensijas dirbantiems pensininkams, sumažino šalpos pensijas, vaiko pinigus, motinystės pašalpas.ir kt. socialines išmokas. Vėliau, jau pasikeitus valdžiai, Konstitucinis Teismas šį sprendimą pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai ir nurodė grąžinti pensijas į buvusį lygį bei išmokėti kompensacijas už nurėžtąją dalį. Taip išėjo, kad atėmė konservatoriai ir liberalai, o grąžinti teko socialdemokratų, tvarkiečių ir darbiečių koalicijai. Karpymo politika sudavė smūgį žmonių pasitikėjimui valstybe, neabejotinai paskatino emigraciją, apsunkino verslo sąlygas.

Atkuria teisingumą

Sukelti negatyvias emocijas kur kas lengviau, negu šalinti jų pasekmes. Ankstesnės valdžios nusavintų pensijų grąžinimas po truputį atkuria žmonių pasitikėjimą, bet ne taip greitai, kaip to norėtųsi, nors padaryta iš tiesų daug.

2014 metais Seimas priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą, Vyriausybės teiktą Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, kuriame buvo nustatytas kompensavimo mechanizmas tų praradimų, kurie atsirado sumažinus didesnes nei 650 litų pensijas.

Pensijos grąžintos beveik pusei milijono pensininkų ir neįgaliųjų. Šiemet buvo paskutinis etapas: 2014 metais išmokėta 20 procentų, 2015 metais – 40 procentų, 2016 metais – likę 40 procentų. 2014 metais išmokėtos kompensuojamosios sumos sudarė 32,6 milijono eurų, 2015 metais išmokėta 66,3 milijonų eurų, 2016 metais planuojama išmokėti 65 milijono eurų.

Maždaug po metų priimtas Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas, kuriame nustatytas kompensavimo mechanizmas tų praradimų, kurie atsirado papildomai sumažinus pensijas dirbusiems jų gavėjams.

„Šiemet birželį apie 84 tūkstančių žmonių pasiekė pirmoji kompensacija – 33 procentai, tiek pat bus išmokama 2017-aisiais, o 2018 metais – 34 procentai“ – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. „Sodros“ duomenimis senatvės pensijų kompensavimas dirbusiems jų gavėjams pareikalaus apie 120,6 milijonų eurų. Valstybinių pensijų kompensavimas – dar apie 10,3 milijonų eurų ir šis kompensavimas palies beveik 10 tūkstančių valstybinių pensijų gavėjų.

Pensijos ne tik grąžinamos, bet ir keliamosNuo 2015 metų liepos 1 d. Vyriausybės sprendimu po 3 eurus (10,36 litų) buvo padidinti bazinės pensijos ir einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiai. Dėl to truputį pakilo išmokos: senatvės pensija, paskirta turint būtinąjį stažą, vidutiniškai padidėjo apie 4,79 euro, o netekto darbingumo pensija, paskirta turint būtinąjį stažą – apie 3,46 euro.

Atitinkamai paaugo šalpos išmokų dydžiai ir bazinės pensijos dydžio priedas, mokamas kartu su pareigūnų ir karių valstybine pensija už tarnybą. Tai yra pirmas kartas po 2008 metų, kai pensijos bent kažkiek padidintos. Tai kainavo apie 22,86 milijonų eurų iš „Sodros“ ir apie 3,94 milijonų eurų iš valstybės biudžetų.

Nuo 2016 metų sausio bazinė pensija padidinta dar 4 eurais (nuo 108 eurų iki 112 eurų), ir patvirtintas einamųjų 2016 metų draudžiamųjų pajamų dydis – 445 eurai (vietoj buvusių 434 eurų). Padidėjo visos išmokos, kurios apskaičiuojamos remiantis šiais dydžiais: senatvės, neįgaliųjų pensijos, ligos, motinystės, tėvystės pašalpos, valstybinės šalpos išmokos.

Pensijų padidinimas kiekvienu atskiru atveju atrodo nedidelis, bet sudėjus visų pensininkų išmokoms per metus reikalingas papildomas lėšas, susidaro įspūdingos sumos. Padidintoms pensijoms iš „Sodros“ biudžeto mokėti 2016 metais papildomai prireikė 74,1 mln. eurų ir apie 11 mln. eurų iš valstybės biudžeto.

„2012-aisiais radome didžiulę skylę „Sodros“ biudžete – pensijų mažinimas nelabai ką padėjo, - konstatuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. - Suvaldžius krizę, darbo rinkai stiprėjant, plečiantis, daugėjant investicijų, deficitas pamažu traukiasi. „Sodros“ septynių šių metų mėnesių biudžeto deficitas sudaro 101,6 mln. eurų. Pernai tuo pačiu laikotarpiu biudžeto deficitas buvo 161,8, o 2014-aisiais – net 230,7 milijonų eurų. Išankstiniais duomenimis, visų trijų 2016 metų antrojo ketvirčio mėnesių „Sodros“ biudžeto balansas – teigiamas. Trys iš eilės teigiamo deficito rodikliai pasiekti pirmą kartą po ilgo laiko.“

Sodros reforma: kas naujo pensininkams?

Vietoj dabar naudojamo vidutinio draudžiamųjų pajamų koeficiento bus įvesta apskaitos vienetų sistema, kuri leis papildomą (individualiąją) pensijos dalį labiau susieti su mokamomis įmokomis. Tikimasi, kad tai suduos smūgį „šešėliui“, nelegalioms pajamoms ir atlyginimams „vokeliuose“.

Naujuoju įstatymu nustatyta aiški pensijų kompensavimo tvarka pagal darbo užmokesčio fondo 3 praėjusių metų, indeksavimo koeficiento apskaičiavimo metų ir 3 prognozinių metų pokyčius. KRENTANT EKONOMIKAI PENSIJOS NEBUS MAŽINAMOS. Planuojama, kad pensijos vidutiniškai padidės 6 proc.

Kas yra vienetas?

1 vienetas lygus 1 vidutiniam darbo užmokesčiui. Jeigu pajamos mažesnės negu 1 vidutinis darbo užmokestis, atitinkamai skaičiuojama 0,9, 0,8, ar dar mažiau vieneto, jeigu didesnės už vidutinį darbo užmokestį – 1,1, 1,2 vieneto ir t.t., jeigu dvigubai didesnės – 2 vienetai ir pan.

Kas naujo neįgaliesiems?

Naujai skiriamų netekto darbingumo pensijų dydžiai bus diferencijuojami pagal 5 proc. intervalų darbingumo lygio procentus. „Tai leis išvengti didelių netekto darbingumo pensijų dydžių „šuolių“, bus daugiau teisingumo, - pabrėžia Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. – Pagal dabar galiojančią pensijų apskaičiavimo tvarką, žmogui nustačius 5 proc. mažesnį netektą darbingumą, pavyzdžiui, vietoj 60 proc. nustatytas 55 proc. netektas darbingumas, pensija sumažėja dvigubai“. Pagal naują tvarką netekto darbingumo lygis ir pensijos dydis skirstysis 5 proc. intervalu.

Kaip Sodros ir pensijų reformą vertina gyventojai?

Stasė Mažuolienė:„Prisipažinsiu, dar rankos nepriėjo - gerai neišnagrinėjau visų naujovių. Asmeniškai man jau nėra labai aktualu – esu pensininkė, o mano didelė dalis stažo – „tarybinis“. Kadangi esu dirbanti pensininkė, teigiamai vertinu tai, kad su naujuoju įstatymu, kas beateitų į valdžią, jau nebebus galimybių mažinti pensijų žmonėms vien todėl, kad jie dirba. Tokį valdžios taupymą patyriau, buvo skaudu. Dirbu su regėjimo negalę turinčiais žmonėmis, jaudinuosi dėl jų, tad džiaugiuosi, jog bus lankstesnis netekto darbingumo lygių nustatymas ir pensijų skaičiavimas“.

Violeta Čepukova:„Man iki pensijos dar pora dešimtmečių, bet, kaip sakoma, roges reikia ruošti vasarą... Taigi ir Sodros įstatymų pakeitimais domiuosi. Manau, įstatymo pataisos ir Sodros reforma labai savalaikė, delsti negalima buvo, kai sklinda kalbos iš politikų, ekonomistų lūpų apie galimą Sodros sistemos žlugimą. Žmonėms tai baisu – juk didžioji dalis pensijos, o kai kam ir visa, turės būti mokama iš Sodros, jau nekalbant apie tuos, kuriems Sodros išmoka – vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl puiku, kad Seimas, nepaisant artėjančios kadencijos pabaigos, ryžtingai priėmė pataisas. Tikiu, kad žmonėms nuo to bus geriau, juk jas ruošė kompetentingi specialistai, mokslininkai.“

Parengta bendradarbiaujant su SADM