Mes turime 76 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:43
mod_vvisit_counterŠią savaitę:2185
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:22696

SADM ministrė Algimanta Pabedinskienė lankėsi Pabradės socialinės globos namuose

2016 m. rugsėjo 10 d., šeštadienis Nr.67(1600)

Socialinė apsauga – viena jautriausių ir opiausių nūdienos gyvenimo sričių. Čia ir senstančios visuomenės problemų daugėjimas, ir globa bei socialiai remtinų šeimų problemos. Kartais būna sunku suprasti, kodėl milžiniškais tempais modernėjančiame pasaulyje, kai technologijos keičiasi kosminiais greičiais, ne mažėja, o didėja socialinė atskirtis, susvetimėjimas. Ar bent kurias iš šių problemų gali išspręsti vykdoma vaikų globos namų pertvarka, parodys laikas, o apie Pabradės socialinės globos namų perspektyvas ir kitas opias sritis prieš savaitę kalbėjomės su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene, kai ji su vizitu lankėsi Pabradės socialinė globos namuose, o prasidėjo mūsų pokalbis nuo tradicinio klausimo:

- Gerbiamoji ministre, koks šio vizito tikslas?

- Kadangi darbo savaitė dažniausia būna pakankamai įtempta, o penktadienis šiek tiek laisvesnis, tai penktadienius dažniausia ir skiriu SADM pavaldžių įstaigų lankymui. Tai būna ir Darbo biržos, ir Sodros, ir vaikų dienos centrai, globos įstaigos. Kadangi mes jau kuris laikas einame pertvarkos keliu, kai nuo institucinės globos pereiname prie bendruomeninių paslaugų, yra labai aktualu aplankyti įstaigas, kurios dalyvauja tame projekte ir pasižiūrėti, kaip sekasi, kokių naujų minčių turi, kaip yra pasiruošę galimiems pokyčiams. Net ir iš šitų globos namų keletas žmonių galėtų gyventi savarankiškai, nes mes norime steigti savarankiško gyvenimo namus. Žinoma, tame procese turi dalyvauti ir savivaldybės, globos įstaigos. 2015 m. pabaigoje ir Pabradėje buvo uždaryti globos namai, tad įdomu pasižiūrėti, kaip sekasi jų globotiniams, gyvenantiems butuose ir Palaumenėje. O ir šituose globos namuose pasikeitė direktorius, dabar jiems vadovauja gerb. Vytautas Vigelis, įdomu pasižiūrėti, kaip jam sekasi. Šie namai visada buvo labai gražūs ir čia teikiamos paslaugos buvo pakankamai aukšto lygio. Čia gyvenantys žmonės turi gerą aplinką. Ir tiems, kuriems dar galima pagelbėti, reikia tą daryti. Visa tai ir reikia aptarti, pamatyti. Prieš savaitę Suvalkijos krašte aplankėme trejus globos namus, kur taipogi apžiūrėję galime realiai vertinti situaciją ir priimti sprendimus.

 

- Ar pateisino lūkesčius Pabradės globos namų uždarymas? Juk kol kas tenka eksploatuoti tuščius pastatus, mokėti žmonėms atlyginimus.

- Pabradės globos namų uždarymo klausimas sprendėsi sunkiai, nes ten gyveno daugiausia paaugliai, o jų adaptacija naujoje vietoje labai sudėtinga, todėl bus įdomu pamatyti, kaip jiems sekasi bendruomeniniame gyvenime. Uždarant tikrai nebuvo paskubėta, nes, supraskit, kad paaugliai tuoj išeis į savarankišką gyvenimą be socialinių įgūdžių, o tuose globos namuose socialinių savarankiško gyvenimo įgūdžių jie stokojo, nes tai nebuvo patys geriausi namai, kuriuose vaikai būtų pilnai paruošiami savarankiškam gyvenimui. O kalbant apie pastatą, tai 2017 m. baigiasi terminas, kai negalima keisti paskirties, bet savivaldybė ir nekeičiant paskirties gali iki tol imtis socialinių paslaugų įstaigų įkurdinimo.

 

- Gerbiamoji ministre, o kokia ateitis bendrame socialinių globos namų pertvarkos kontekste laukia Pabradės socialinės globos namų?

- Pagal tarptautinius europinius standartus ruošiamos metodikos, kaip įvertinti gyventojų galimybes gyventi ar savarankiškame, ar apsaugotame būste. Tačiau turime aiškiai suprasti, kad tokiuose globos namuose kaip šie daugiausia gyvena žmonių su negale ir tokių žmonių tikrai nebus mažiau, tad draskyti tokių globos namų tikrai neketinama, bet gal ir iš tokių globos namų atsiras žmonių, kurie pagal įvertintas metodikas galės gyventi savarankiško būsto namuose, kiti galbūt galės gyventi bendruomenėje, bet 100 procentų to negalime padaryti. Tad svarbu teikti tinkamas paslaugas. Idealu būtų, kad tokie namai būtų maži, bet šiandien Lietuva tam dar nėra pasiruošusi. Bet tiems, kuriems galima, galimybę savarankiškai gyventi reikia suteikti, nes Jungtinių Tautų neįgaliųjų konvencija labai aiškiai pasako, kad galimybės turi būti suteiktos. Mūsų visų pagrindinė siekiamybė turi būti, kad žmogus gerai jaustųsi.

 

- Daug buvo dedama pastangų kuriant naują socialinį modelį, bet kai Prezidentė nepasirašė naujo Darbo kodekso, viskas lyg ir sustojo?

- Kalbant apie socialinį modelį, tai visi teisės aktai Jos Ekscelencijos yra pasirašyti, išskyrus vetuotas tam tikras Darbo kodekso nuostatas. Kiek žinau, iki rugsėjo 10 d. koalicijos partnerių lyderiai turi priimti galutinį sprendimą. Tačiau noriu aiškiai pasakyti, ir tą sakau visiems, kad jei Darbo kodeksas nebus priimtas ir bus keičiamos nuostatos, visi teisės aktai, tiek socialinio draudimo srities, tiek užimtumo srities, kurie praktiškai buvo susiję, to neturės. Bet aš tikiuosi, kad bus tiek tos išminties, ir Vyriausybės ir LR Seimo patvirtintas Darbo kodekso variantas bus priimtas, nes dabartinis Darbo kodeksas faktiškai neveikia. Neturėtų būti kažkokių baimių, nes iš principo darbo santykiai jau seniai keičiasi tiek Europoje, tiek pasaulyje ir, žinoma, Lietuvoje. Lietuva, nors ir mažą žingsnį, yra žengusi į naują lygmenį. Keičiasi darbo santykiai, ir mes turime būti pakankamai lankstūs. Delsimas nėra naudingas Lietuvai. Mes visi turime suvokti, kad delsti negalima. Visuomenėje sau turime iškelti klausimą, ar mes norime pažangos, judėti į priekį, ar norime turėti darbo santykius ir visą socialinės politikos sistemą, atitinkančią šios dienos reikalavimus ir perspektyvą, ar pasiliekame prie to paties.

 

- Gerbiamoji ministre, ar kartais nesusidaro įspūdis, kad negalvodami apie atsakomybę imame eskaluoti vieną ar kitą klausimą, nesigilindami į esmę, ir tai padaro meškos paslaugą visai Lietuvai?

- Jūs labai teisus. Aš, pristatinėdama socialinį modelį, važiavau per Lietuvą, ir būdavo labai liūdna, kai atėjusiems į susitikimą žmonėms paruošti lapai su 10-15 nuostatų, į kurias nesigilinta, ir žmogus net diskutuoti negali. Aš visada sakau: nepriešinkime vieni kitų, o išklausykime. Jau 26 metus gyvename po nepriklausomybės atkūrimo, bet fundamentalaus dalyko neturėjome. Ir šiuolaikinėms informacinėms priemonėms turėtų būti keliami aukštesni reikalavimai, kad ne vien negatyvą žmonės matytų ir girdėtų, o būtų daugiau diskutuojama visiems mums svarbiais klausimais. Visi turime jausti atsakomybę už pamatinius valstybės dalykus, turėtume galvoti apie Lietuvos ateitį, turi būti darbų tęstinumas valstybės strateginėse kryptyse. Mes turime turėti matymą, ką turėsime po 10 ar 20, ar 30 metų.

- Ačiū už pokalbį.

Algis JAKŠTAS