Žemdirbiai skatinami drausti pasėlius ir augalus, grąžinant dalį draudimo įmokų.

Žemės ūkio rūmai surengė seminarų ciklą žemdirbiams rizikų valdymo tema. Žemės ūkio rūmų atstovo ignaliniečio Alberto Sekono rūpesčiu antradienį Švenčionyse vyko seminaras: „Pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas“. Žemdirbiai skatinami drausti pasėlius ir augalus, grąžinant dalį draudimo įmokų.

Pasėlių ir augalų draudimas Lietuvoje prieš nepilną dešimtmetį buvo visiška naujovė. Į šią paslaugą ne tik žemdirbiai nepatikliai žiūrėjo, bet neatsirado ir draudimo bendrovės, norinčios šią paslaugą teikti. Į pagalbą žemdirbiams atėjo vienintelė Vokietijos bendrovė VH Lietuva, teikianti draudimo paslaugas Lietuvoje nuo 2009 metų.

Pasėlių ir augalų draudimas ypač aktualus tampa dėl vis labiau ryškėjančių klimato kaitos padarinių. Žemės ūkio veikla jautriausia meteorologiniams reiškiniams, sėjant sunku numatyti rezultatus ir pajamas, nes ir orus prognozuoti tampa sunkiau. Nors kaip atsakas klimato kaitai imta auginti atsparesnių veislių augalus, atsilaikyti prieš gamtos stichiją ne visada pajėgia ir jie. Riziką sumažina draudimas, apie kurio sąlygas ir naudą ir buvo kalbama seminare.

Pasėliai ir augalai Lietuvoje draudžiami nuo iššalimo, stichinės sausros, krušos, liūties, audros. Ankštiniai – tik nuo krušos. Vaisiai, uogos ir daržovės nedraudžiami, nes, kaip paaiškino VH draudimo atstovė, dėl labai mažo klientų skaičiaus. Dėl vieno ar poros apsidraudusių laikyti tos srities specialistą labai brangu.

Prieš draudžiant pasėlius reikėtų išsiaiškinti tris dalykus: ar tinkamas pareiškėjas (turi vykdyti veiklą), kokie draudimo kampanijos reikalavimai, ar pajėgus vykdyti įsipareigojimus. Draudžiami tik deklaruoti plotai, tad susitarimai, kai tą patį plotą vienas sėja, kitas deklaruoja, negalimi.

Žalas vertina ekspertai iš pačių ūkininkų, tad jie labiau dosnūs ūkininkų naudai. Yra metodikos, kaip įvertinti įvairių stichijų žalą, pavyzdžiui, po krušos ledo gabaliukų šaldiklyje saugoti nereikia – krušos ledukų dydis nustatomas matuojant įmušimo gylį, stichinę sausrą skelbia savivaldybė, kitus reiškinius fiksuoja meteorologinės tarnybos. Brangiausiai atlyginami stichinės sausros padariniai.

Pasėlių draudimas bene populiariausias VH Lietuva draudimo bendrovės tėvynėje – Vokietijoje, kur apdrausta 70 proc. pasėlių. Pasaulyje šis rodiklis 20 proc. Lietuvoje – 13 proc. Švenčionių rajonas šiuo požiūriu prie pažangesnių – pagal plotus aprausta iki 80 proc., pagal ūkius – 20 proc. Draudžia stambūs ūkiai, nors vertėtų ir smukiesiems ūkininkams.

ŽŪR atstovas A.Sekonas priminė, kad pasėlių draudimo iniciatorė buvo tuometinė žemė ūkio ministrė prof. Kazimiera Danutė Prunskienė. Žemės ūkio rūmai tada dar priešinosi, kad paslaugą teikti ketino tik viena bendrovė, bet laikui bėgant visi įsitikino, kad bendrovė draugiška ir palanki žemdirbiams. Seminare dalyvavusi vieno pirmųjų rajone ekologinio ūkio savininkė sakė, kad pasėlius draudžia jau 5 m., vienais metais ūkis nukentėjo, bet gavo labai gerą draudimo išmoką, kuri praktiškai padengė išlaidas. Jos nuomone, draustis verta, daug saugiau jautiesi.

Kiekvienu konkrečiu atveju yra daug niuansų, tad ir Žemės ūkio rūmų, ir draudimo bendrovės VH Lietuva specialistai pasirengę padėti ūkininkams.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ