„Ave, Vita“ – vienas iš stipriausių mokinių autorinės muzikos konkursų Lietuvoje“, - sakė 2011 m. šio konkurso pirmininkas žinomas Lietuvos bardas Gediminas Storpirštis. Į šį konkursą iš visos Lietuvos atvyksta kuriantis ir muzikuojantis jaunimas. Vienas iš šio konkurso išskirtinumų – jame yra vertinamos moksleivių dainos (poezija ir muzika), o poetai dar ir atskirai nominuojami.

Šių metų konkursas buvo jubiliejinis - 10-asis. Jame nuo 2003 metų dalyvauja ir Švenčionėlių jaunimas. Ir puikiai pasirodo. Beveik kasmet švenčionėliškiai turi kuo nustebinti komisiją ir garbingai pasirodo tapdami laureatais. Viena iš pirmųjų šio konkurso laureačių buvo švenčionėliškė Vilgailė Striužaitė. Vėliau šio konkurso specialų prizą laimėjo Gerda Skuolytė su grupe. Vėliau – Švenčionėlių miestui garbingai atstovavo ir tapo laureatais Karolina Vinciūnaitė, Gintarė Zenkevičiūtė bei su jais groję muzikantai.

Na, o šiemet Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos dainos studija konkursui pristatė net 5 dainas. Iš viso į šiemetinį konkursą vyko 11 Švenčionėlių gimnazistų dainininkų ir muzikantų bei poetų. Kartu su mumis varžėsi mokiniai iš Vilniaus, Kauno, Akmenės, Ignalinos, Visagino, Kupiškio, Panevėžio, Širvintų. Konkursas vėlgi buvo sėkmingas, ir net labai – net 3 švenčionėliškių sukurtos dainos tapo laureatėmis. Tai Rasos Deveikytės daina „Obelis“ (ž. ir m. R.Deveikytės, jai akomponavo Liudvikas G., Kotryna V. ir M.Mandrikas), Karolinos Vinciūnaitės daina „Rasa“ (ž. ir m. K. Vinciūnaitės, jai akomponavo M.Mandrikas) ir Gintarės Zenkevičiūtės daina „Kiek metuose dienų?“ (ž. G.Zenkevičiūtės, m. P.Čičelio, akomponavo M.Mandrikas). Rasos Deveikytės daina taip pat laimėjo specialų Utenos mero prizą – už geriausias eiles. Į konkursą vyko dar du atlikėjai – Jonas Povilas Sivilevičius su daina „Geltona svajonė“ (ž. Justinos Vaitekėnaitės, m. J.P.Sivilevičiaus) ir Kristina Jusytė su daina „Aš - svaja“ (ž. J.Barovskajos, m. K.Jusytės). Nors pirmą kartą scenoje pasirodžiusiems muzikantams ir nepavyko tapti laureatais, tačiau jie džiaugėsi, kad gerai pasirodė konkurse ir garbingai atstovavo Švenčionėliams.

„Norėjome pasidalinti savo kūryba su kitais. O geriausia, kas išliko po konkurso, tai, kad grojant buvo taip gera, kad nesijautė nei konkursinės įtampos, nei baimės suklysti – visa užpildė begalinė muzikos šviesa ir harmonija...“, – po konkurso dalinosi įspūdžiais Kotryna Valiukaitė.

Ir iš viso reginio, ir iš dalyvių atsiliepimų aišku, kad tai, ką darome, yra tikra ir nuoširdu. O šie jauni žmonės - mūsų tėvynės ateitis! Džiaugiamės, kad ir Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos direktorė E.Aborovičienė visada stengiasi kiek galėdama padėti jauniesiems muzikantams. Šį kartą susibūrus didesniam dalyvių skaičiui direktorė parūpino autobusą. Nuolatinę pagalbą ir paramą vykstant į koncertus ir konkursus suteikia ir Švenčionėliuose gyvenantis Jurijus Stolyarchuk. Ačiū visiems!

P.S. Sunku matyti konkursus ir tą kičą, kurį rodo dabartinė televizija. Jokios kultūros nei iš komisijos, nei iš žiūrovų ar net kartais iš atlikėjų. Ir tokie šou taip yra užvaldę mūsų protus, kad visi esame tiesiog pakerėti. Mokiniai kartais temato vieną tikslą - dalyvauti televizijos šou. Tai normalu, nes jie gyvena pseudo vertybių pasaulyje, kuriame svarbią vietą užima reklama, todėl su vaikais reikia pasiaiškinti, dirbti. Suprantama ir tėvelių pozicija: kiekvienas tėvelis nori išvysti savo atžalą televizijoje, tačiau ar susimąstome, kokią kainą teks sumokėti gydant baisiausias moralines žaizdas? Ar žinote, kad ne kiekvienas vaikas, net ir besimokantis muzikos mokykloje, yra pasirengęs groti didžiojoje scenoje? Juk yra daug pašalinių faktorių, kurie net ir suaugusiems koncertuojantiems profesionalams pakiša koją – baimė, užmaršumas, jaudulys ir kt. Ar susimąstote, kad ne kiekvienas muzikos besimokantis jaunuolis yra tikrai gabus muzikantas? Juk visų žmonių gabumai yra skirtingi ir net pati ypatingiausia mokykla nėra pajėgi padidinti gabumus. Ar dar pagalvojate apie tai, kad vertinimo komisijos nariai nėra superprofesionalai, galintys tinkamai įvertinti tiek šokantį, tiek važiuojantį motoroleriu ar grojantį jaunuolį. Kaip tai iš viso galima lyginti ir vertinti? Juk, pavyzdžiui, vien dainininkus vertinanti komisija dažnai susiginčija dėl menkiausių niuansų – balso nelygumo, kūrinio tinkamumo, balso valdymo, dinamikos, akompanimento ir dar daugelio dalykų. Kokiais atrankos kriterijais remiasi talentų ieškančios komisijos. Pagaliau, koks jų pačių muzikinis, režisūrinis ar choreografinis išprusimas.

Gal kam ir skaudūs žodžiai? Bet esu įsitikinęs, kad tokie televiziniai pseudo konkursai ne ugdo, bet žlugdo Lietuvos talentus ir visą kultūrą.

Gytis ŠALNA
Švenčionėlių meno mokyklos direktorės pavaduotojas