Mes turime 277 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1529
mod_vvisit_counterŠią savaitę:20651
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:43971

Apsileidėliams gresia ir didesnis apmokestinimas, ir piniginės baudos

2011 m. gruodžio 7 d., trečiadienis Nr.90 (1137)

Nemažomis pastangomis Lietuvos žemdirbiams pavyko įtikinti Europos Sąjungą, kad būtų pratęstas žemės draudimas nevaržomai parduoti žemę užsieniečiams. To priežastis aiški: mūsų respublikos žemdirbiai, gaunantys keliskart mažesnes išmokas negu ES senbuviai, kol kas negali bent kiek rimčiau su jais konkuruoti. Ir kažin ar artimiausiu metu galės, nes išmokų suvienodinimo perspektyva skendi gilioje migloje.

Norinčiųjų pirkti žemę Lietuvoje gana daug. Tačiau prašymai pirkti žemę dabar jau nepriimami. Ji parduodama tik pagal tuos prašymus, kurie pateikti iki š. m. rugpjūčio 24 dienos. Tokią tvarką nustatė 2011 m. rugpjūčio 17 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 915 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamoje vietovėje“ pakeitimo“.

Apie tai skaitytojus jau anksčiau informavo ir „Švenčionių krašto“ laikraštis.

Nejučia prisimena bene pirmąkart lietuvių literatūroje rašytojo Petro Cvirkos žemei priskirtas maitintojos epitetas. Atrodo, žemė turėtų būti labai brangi ir brangintina.

Ar taip iš tikrųjų yra visur ir visada? Laikraščio skaitytojams siūlome pokalbį su Marija LEVARAUSKIENE – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėja.


- Atrodo, nereikia būti bent kiek didesniu žemės ūkio specialistu, kad įsitikintum žemės dirbimo, jos priežiūros margumynais. Vienur akį džiugina lygūs ir gražūs rudens arimai, o kitur...

- Jums tikriausiai teko važiuoti Švenčionių-Švenčionėlių keliu. Netoli Švenčionių, kairėje pusėje, Pliauškių II kaime, akį malonina gražiai suarti Rudzinskų, Arūno Petkevičiaus dirbami laukai. Tai labai rimti ir tvarkingi ūkininkai. O šalia A. Petkevičiaus dirbamo lauko, ponios Jadvygos Uzialo nuosavame žemės sklype vaizdas visiškai kitoks – susidaro įspūdis, kad tokiame sklype tik velniams vaikus vesti...

- Tikriausiai Jūsų pateikti kontrastingi vaizdai rajone ne vieninteliai?

- Be abejo, taip. Nesenai lankiausi Karkažiškės kadastrinėje vietovėje. Malonu buvo matyti, kad daug ūkininkų tinkamai prižiūri žemę. Išskirtinai gražūs, lygūs ir prižiūrėti ūkininko Antonijaus Jundos dirbami laukai. O štai asmeninio ūkio naudotojų sklypeliai Zatyškių kaime daugybės didžiausių piktžolynų ir krūmų užgožti. Kaime prie namų sutiktas pilietis, prisistatęs Sklepovič pavarde, nežinojo, kieno žemė už jo kiemo tvoros piktžolėmis bujoja. Patikrinom skyriuje turimus dokumentus ir nustatėm, kad oficiali sklypo nuomininkė yra jo žmona. Surašėme žemės naudojimo patikrinimo aktą, kviesiu pilietę į skyrių, ieškosim problemos sprendimo būdo.

Arba vėl. Šią vasarą vežiau savo tėvelį parodyti mūsų gražaus krašto pasididžiavimą – Adamavo ąžuolą, augantį Stanislavavo kadastro vietovėje. Gėda buvo, nes per usnynus nesimatė nei unikalaus apylinkių reljefo grožio, nei iš už kelio vingio atvažiuojančių kitų automobilių. Tėvelio žodiais tariant – baisu! Šitos mūsų usnys jau tuoj nustelbs gražiai ir sunkiai įdirbamus darbščių Stanislavavo ūkininkų, tokių kaip G. Čičiurka, R. Stankūnas laukus. Sunku gražiai prižiūrėti savo sklypą, kai gretimo sklypo savininkas – tinginys.

- Jeigu Jus teisingai supratau, daug piktžolynų ne tik asmeniniuose sklypeliuose, bet ir gausiai žmonių lankomose vietovėse.

- Akį badančių vaizdų galima pastebėti ne tik kaimuose, bet ir miestų teritorijose – prie gamybinių pastatų, garažų, kitur. Nustatyti tokią netvarką mums labai padeda seniūnai. Dėkinga jiems už tai.

- Ką nuveikė arba planuoja nuveikti Jūsų vadovaujamas skyrius minėtai netvarkai pašalinti?

- Mums patikėta kontrolė: planiniai arba pagal gautus signalus atliekami patikrinimai. Už šių darbų savalaikį ir rezultatyvų atlikimą atsakingas skyriaus vedėjo pavaduotojas Tadeušas Kamaiška. Šiemet ši kontrolė gerokai sustiprinta. Planuojame apleistų plotų savininkams skirti pinigines baudas. Tuo norime pasirūpinti, kad žemės sklypų savininkai bei nuomotojai tinkamai naudotų žemės ūkio paskirties žemę.

- Nedrausmingiems, tinkamai neprižiūrintiems jiems patikėto turto bus skirtos baudos ir kitokios poveikio priemonės?

- Numatytos administracinės baudos. Jei sklypų savininkai apleidžia žemę, jei joje pradeda augti krūmai, piktžolės, gresia administracine atsakomybė ir piniginė bauda nuo 250 iki 500 litų. Taip pat ateityje tokie „ūkininkai“ mokės didesnius apleistos žemės mokesčius.

- Ar šiemet nesirūpinantiems gera žemės būkle šeimininkams buvo taikyti didesni apmokestinimai, piniginės baudos?

- Ne, dar nebuvo. Apsiribodavome tik perspėjimais. Bet turiu pasakyti, kad perspėjimai laukiamų rezultatų nedavė. Tačiau visada yra pirmas kartas – ir didesniems apmokestinimams, ir piniginėms baudoms. Mes, kaip kontroliuojanti institucija, šia mums suteikta teise neabejotinai pasinaudosime. Tai gal būt bus skiriama kraštutinė priemonė tiems, kurie abejingi žemės maitintojos būklei.

- Gal dar norite ką pridėti, ko aš Jūsų nepaklausiau?

- Nors taisytinų reikalų nemažai, padėtis keičiasi į gerąją pusę. Vis daugiau ūkininkų perka žemės sklypus iš valstybės, stiprina ir gerai tvarko savo ūkius.

O apleistų sklypelių savininkai dar gali nemažai padaryti, ko ligi šiol nepadarė arba tiesiog tingėjo padaryti. Tokiems darbams ir šiųmetinis lapkritis labai palankus. Bent jau kol kas.

Bronius NARKŪNAS
 

 
Reklaminis skydelis