Mes turime 295 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2748
mod_vvisit_counterŠią savaitę:12935
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:88965
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Švenčionių rajonas vienintelis Lietuvoje, kur per metus sumažėjo verslo subjektų

2016 m. spalio 22 d., šeštadienis Nr.79 (1612)

Kaip liberalai „gerina“ verslo sąlygas rajone

Verslo dienos proga rajono savivaldybė pakvietė verslininkus pasiklausyti, ką jų labui daro valdžia.

 

Laisvosios rinkos institutas nepagirtų“, - prisipažino liberalas meras, suvalstybinęs mokyklų valgyklas

Jau daug metų rajono mokyklose vaikų maitinimą organizavo konkurso būdu atrinktos smulkaus verslo įmonėlės. Toks sprendimas šalies mastu buvo priimtas, ekspertams rekomendavus įstaigoms neužsiimti joms nebūdinga veikla.

Šiais metais liberalų valdžia kažkodėl nusprendė, kad mokyklų valgyklos turi būti valdiškos, visai kaip sovietmečiu. Iš mokyklų buvo išstumti smulkieji verslininkai.

„Laisvosios rinkos institutas mūsų nepagirtų, bet kartais turi pasirinkti, kokį modelį taikyti“, - mįslingai nutęsė R.Klipčius. Jis ne pirmą kartą tokius atbulinius valdžios veiksmus grindė tuo, kad sumažėjo porcijos kaina nuo 2,30 Eur iki 0,8 Eur. Pirmiausia, meras nutyli vieną svarbų dalyką – 0,8 Eur – tai tik maisto produktų savikaina, kitaip sakant žalios mėsos ir žalios bulvės kaina. Visas kitas išlaidas - virtuvės inventoriaus įsigijimas ir atnaujinimas, darbuotojų atlyginimai, energetiniai resursai ir kt bus apmokama iš savivaldybės biudžeto. Kiek prireiks dešimčių tūkstančių iš biudžeto, „liberalai reformatoriai“ nutyli. Ar tik ta pati porcija nebus dar brangesnė? Nutyli ir tai, kad bazinė produkto kaina labai priklauso dar ir nuo kokybės – galima imti aukščiausios rūšies, galima – II rūšies.

Nutyli smulkaus verslo naikintojai ir tai, kad didžiausią naudą iš to gaus jie patys, nes į skurdą sparčiai grimztančiame rajone daugiau kaip pusei mokinių priklauso nemokamas maitinimas.

 

Iš visų atima, saviems duoda

Meras prisipažino, kad pagrindinis dalykas, kurį tenka girdėti, tai priekaištai dėl verslo iškabų ir išorinės reklamos pabranginimo. Jau rašėme, kad po šio „verslo sąlygų pagerinimo“ rajone verslo subjektai masiškai nusiėmė reklamą, nes kaina, anot verslininkų, neatitiko sveiko proto. Dingus išorinei reklamai, nuskurdo miestų vaizdas, pastatų sienos tuščios, kaip uraganui praėjus. Mažytės neapmokestinamo dydžio lentelės (daugiausia tokios liko) matomos tik iš arti.

Meras Rimantas Klipčius savitai paaiškino, kodėl žengė tokį nepopuliarų žingsnį: „Savivaldybė – objektas, kuris mokesčius surenka ir perskirsto“. Ir čia pat pasidalino planais, kaip perskirstys iš reklamos surinktas lėšas. Verslo paramos fondui papildyti, kad tuos, kuriuos norės, galėtų dosniau paremti. Verslininkas Virgilijus Seldevičius išsakė daugelio verslininkų poziciją –ar gi sąžininga, kai iš vienų siekiama daugiau surinkti, kad kitiems daugiau išdalintų? Kas tie „kiti“, kurie gavo paramą nuo kelių šimtų iki pusantro tūkstančio eurų, buvo rašyta vasario 13 d. „Švenčionių krašte“.

 

Sumažino patentų, kurių niekam nereikia, dydžius...

Meras Rimantas Klipčius pasigyrė verslininkams, kad šiais metais sumažino įvairių rūšių patentų dydžius nuo 2 iki 49 proc. Tiesa, mažino dydžius ne populiariausių veiklų, kuriomis žmonės užsiima, kad palengvintų jiems mokesčių naštą, o tų, kurių išvis nebuvo įsigyta patentų arba įsigyta labai mažai. Jeigu paslauga nėra paklausi, ar kas puls pirkti patentus dėl pigumo?

Rezultatai – akivaizdūs. 2016 m. per 9 mėnesius už patentus savivaldybė gavo 19 tūkst. eurų pajamų (2015 m. buvo 33 tūkst. Eur). Nesudėtinga palyginti – 1 mėn. tenka maždaug 2111 Eur, taigi iki metų pabaigos teoriškai pajamos iš patentų gali siekti apie 25 tūkst. Eur. Turint mintyje, kad metų pabaiga – nėra aktyviausias metas, abejotinos net tokios pajamos. Iliuzija, kad pajamos mažėjo dėl atpiginimo. Mažiau verslininkų juos įsigijo. Juk statistika fiksuoja verslo subjektų mažėjimą rajone. Tuo tarpu meras sakė, kad, jo manymu, tai visai neblogai...

 

Užsimojo keisti viešųjų pirkimų tvarką?

Meras numykė, kad peržiūrėdamas savivaldybės viešuosius pirkimus, jis pastebėjo, jog „per mažai suteikiama galimybių juose dalyvauti savivaldybėje veikiantiems ūkio subjektams“. „Manau, ateinančiais metais atsiras daugiau galimybių?“

Pirmas klausimas – nuo kada meras gali reguliuoti viešųjų pirkimų tvarką, kuri patvirtinta įstatymu, ir kaip? Tai – užuomina į kažkokius įstatymo apėjimus, o gal ir blogiau.

Iki šiol daugiau kaip metus stebėjome, kaip mero komanda bandė išguiti iš rajono vietinę įmonę UAB „Svirka“ ir atvirai protegavo Visagino savivaldybės įmonę „Meteorit turas“. Netrukus bus skelbiamas keleivių vežimo konkursas, kurį teks vykdyti pagal visus viešųjų pirkimų reikalavimus, o ne pačių susikurtus. Tada ir pamatysime, kaip meras vykdo pažadus savivaldybėje veikiantiems ūkio subjektams.

 

Vicemero K.Trapiko pasiūlymas liko neįgyvendintas

Tarybos narys verslininkas Vytautas Bulka priminė prieš metus verslininkų susitikime pateiktą puikų K.Trapiko pasiūlymą– rajono verslininkams naudotis vieni kitų paslaugomis, ir pinigai iš rajono niekur neiškeliautų. Moksliškai tai vadinasi dalijimosi ekonomika – pirkdami vieni kitų paslaugas ir prekes, verslininkai taip paremtų vieni kitus, ir visiems būtų lengviau. V.Bulka pateikė tokios veiklos pavyzdį Biržų rajone, kur verslininkai labai vieningi ir, veikdami pagal šį modelį, pasiekė puikių rezultatų, ir apgailestavo, kad K.Trapiko pasiūlymą valdžia nuleido negirdomis. Tokiam modeliui realizuoti vietos valdžia turi telkti verslininkus ir liautis skirstyti į savus ir priešus.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

 
Reklaminis skydelis