Kitokio pavadinimo, matyt, ir negali būti straipsniui, kuriame pasakojama apie kompaktinės plokštelės „Anelės Karmonienės dainos“ pristatymą Vidutinės kaimo klube spalio 30 dieną. Laikydamas rankose daugelio ilgai lauktą kompaktinę plokštelę, kurioje įrašytos, o gal tiksliau įamžintos, Anelės Karmonienės dainuotos dainos. Pirmiausia norėčiau prisiminti prieš metus paminėtą jos gimimo 100 metų sukaktį. Manau, kad ne pro šalį būtų dar kartą prisiminti šios kuklios ir talentingos Švenčionių krašto liaudies dainininkės gyvenimo istoriją. Yra tokia patarlė: „Sviestu košės nepagadinsi“, tad ir prisimindami bent svarbiausius Anelės Karmonienės gyvenimo epizodus būsime sąžiningi su savimi ir su šios paprastos moters atminimu.

Anelė Bureikaitė Karmonienė gimė 1915 m. rugsėjo 19 d. Vidutinės kaime. Čia, šiame kaime ir prabėgo visas gyvenimas. Čia ištekėjo už kaimyno Povilo Karmono. Išaugino tris vaikus – dukras Moniką ir Eleną bei sūnų Rimantą. Nors darbas vijo darbą, o jų kaime visada buvo daug, bet Anelė visą gyvenimą sugebėdavo rasti laiko dainai. Dainavo nuo vaikystės, o ir buvo iš ko mokosi. Ne tik jos tėvai dainavo, bet ir visos tetos. Daug dainų mokėjo Anelė Karnomienė, tik dalis jų – 167 – buvo sudėtos į 1995 m. išleistos knygos „Švintų rytų rytelį“ puslapius. Dar mažiau – 30 – sutilpo į kompaktinę plokštelę, bet tiek vienu, tiek kitu atveju tai puikus Anelės Karmonienės kūrybinio palikimo įamžinimas. Juk nuostabu, kai prieš 20 metų nutilęs Anelės Karmonienės balsas vėl suskamba ir mes galime pasiklausyti jos dainavimo.

Išleista kompaktinė plokštelė „Anelės Karmonienės dainos“ – daugelio žmonių svajonių išsipildymas. Nenuėjo veltui Valdo Striužo laikas, skirtas 1985-1991 metais įrašant Anelės Karmonienės dainas. Beje, prieš metus renginyje, skirtame Anelės Karmonienės gimimo šimtmečiui, Valdas Striužas, prisimindamas laiką, praleistą bendraujant su gerb. Anele Karmoniene, kvietė dėti visas pastangas, kad būtų išleista jos dainų kompaktinė plokštelė. Tada jau buvo parašytas projektas. Ir štai praėjus metams kompaktinė plokštelė išvydo dienos šviesą. Plokštelę sudarė Aušra Žičkienė, garso įrašus parengė Mantas Lapeika. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, leidybą parėmė Lietuvos kultūros taryba ir LR Kultūros ministerija. Kompaktinė plokštelė išleista Švenčionių kultūros centro ir Vidutinės skyriaus iniciatyva.

Štai tiek sausokų duomenų, įrašytų ant kompaktinės plokštelės, o svarbiausia, žinoma, skambančios Anelės Karmonienės įdainuotos dainos, keletą jų ji atlieka su seserimi Monika Jurkuvėniene. O dabar apie kompaktinės plokštelės „Anelės Karmonienės dainos“ pristatymą jos gimtajame Vidutinės kaime.

Gražiai audėjų išaustomis staltiesėmis ir rankšluosčiais bei nertais ir megztais dirbiniais išpuoštoje Švenčionių kultūros centro Vidutinės skyriaus salėje vyravo šventinė nuotaika. Proga tikrai ne eilinė. Ne tiek jau daug yra išleista kompaktinių plokštelių, kuriose įrašyti Švenčionių rajono kolektyvų atliekami kūtiniai. Ir tą auksinį fondą 2016 m. pabaigoje papildė kompaktinė plokštelė „Anelės Karmonienės dainos“.

Kompaktinės plokštelės pristatymas prasidėjo Švenčionių miesto kultūros centro vidutinės skyriaus etnografinio ansamblio atliekama daina. Kartu su kitais dainavo ir Anelės Karmonienės dukra Elena ir sūnus Rimantas. Ko gero, kaip tik jiems pristatymas kompaktinės plokštelės, kurioje jų mamos atliekamos dainos, ir buvo didžiausia šventė ir didžiausias jaudulys.

„Oi, tik neverki, mergele, oi, tik neverki jaunoji. Aš tau dovanosiu, aš tau dovanosiu žiedelį...“, - lyg vėjo genamos bangos plaukė, vilnijo žodžiai.

Pasidžiaugusi įgyvendintu pažadu – išleisti Anelės Karmonienės dainų kompaktinę plokštelę – renginį vedusi Jolanta Olechnovič sakė, kad pagrindinis tikslas buvo išsaugoti ir perduoti ateities kartoms Švenčionių krašto dainuojamąjį folklorą. O daugiau apie pačios kompaktinės plokštelės leidybos peripetijas papasakojo Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė Aušra Žičkienė. Pirmiausi ji pasidžiaugė, kad pagaliau atvyko į Vidutinės kaimą, apie kurį daug žinojo ir iš Anelės Karmonienės bei kitų vidutiniečių dainų, kurių ji klausėsi ir klausosi ne vieną kartą.

- Aš moku jūsų dainas, - sakė gerb. Aušra Žičkienė, kuri prieš porą dešimtmečių nemažai prisidėjo prie knygos „Švintų rytų rytelį“ parengimo. Po poros dešimtmečių ji vėl sugrįžo prie Anelės Karmonienės kūrybinio palikimo rengiant kompaktinę plokštelę „Anelės Karmonienės dainos“. Ir nors darbai spaudė, bet, kaip sakė pati Aušra Žičkienė, negalėjo neatsiliepti į prašymą. Daug šiltų žodžių ji nepagailėjo Valdui Striužui.

- Kompaktinis diskas – svarbus įvykis, bet nuo šiol galime skaičiuoti laiką, kai visi jūsų krašto surinkti tautosakos įrašai suskaitmeninti ir saugomi specialiuose serveriuose, ir tie įrašai turi dar didesnę galimybę išlikti ilgam, bet, ko gero, pats svarbiausias dalykas yra gyvai skambančios dainos, - sakė gerb. Aušra Žičkienė. O dainų tą popietę Vidutinės kaimo klubo salėje skambėjo nemažai. Jas dainavo mano jau minėtas Švenčionių kultūros centro Vidutinės skyriaus folkloro ansamblis ir svečiai iš Švenčionėlių kultūros centro – vaikų folkloro kolektyvas „Erškėtėlis“ (vad. L.Šidlauskienė ir V.Beržinskienė) ir folkloro ansamblis „Sudota“ (vad. L.Vilčiauskienė). Smagiais pasakojimais koncertą papildė jaunoji pasakorė Renata Sliesoraitytė (vad. R.Ankėnas). Su gražiu ir prasmingu įvykiu visus sveikino Strūnaičio seniūnė Rita Jastremskienė, o rajono tarybos narys, verslininkas Vytautas Bulka Vidutinės folkloro ansambliui pažadėjo nemokamą kelionę į Vilnių.

Dėl objektyvių priežasčių į renginį pavėlavęs Valdas Striužas džiaugėsi, kad kompaktinė plokštelė „Anelės Karmonienės dainos“ išvydo dienos šviesą, o pagrindinės plokštelės pristatymo iniciatorės buvo rajono tarybos narė Jolanta Olechnovič ir Anelės Karmonienės dukra Elena Vėžienė ir Vidutinės skyriaus kultūrinės veiklos organizatorė Marytė Degienė.

O užbaigti šį pasakojimą norėčiau žodžiais iš knygos apie keltų pasaulio dvasinę išmintį: „Gimti – vadinasi būti išrinktajam. Niekas iš mūsų nesame čia atsitiktinai. Kiekvienas buvo pasiųstas su specialia užduotimi.“ Anelės Karmonienės paskirtis buvo dainuoti ir išsaugoti iš senelių, prosenelių atėjusias liaudies dainas, žaidimus, papročius. Saugodami jos kūrybinį palikimą mes prisidedame prie jos misijos tęsimo.

Algis JAKŠTAS