Aš esu smulki verslininkė iš Utenos rajono. Dirbu pagal individualios veiklos pažymą. Prekiauju maisto papildais ir produktais sveikatai. Skatinu natūropatiją ir sveiką gyvenimo būdą, propaguoju gyd. K.Nishi, prof. Numivakino, A.Sargsjan sveikatos sistemą ir kt. Turiu visus leidimus, moku mokesčius. Gyventojų pageidavimu į Švenčionis stengiuosi atvykti turgaus dieną, penktadieniais. Pastaruoju laiku jūsų rajone vyksta kažkoks absurdas.

Kiek žinau, nutarimas sutvarkyti prekyvietę Švenčionyse Rymo g. buvo priimtas dar 2015 m. Realiai problemos prasidėjo 2016 m. Iki 2016 m. gegužės mėn. Švenčionyse penktadieniais Rymo g. turgelis talpindavo visus norinčius prekiauti nemokamai. Nuo gegužės vidurio aikštelė, talpinusi 15 automobilių, buvo suskirstyta į 8 vietas prekybai iš automobilių, neatsižvelgus į tai, kad norinčių prekiauti yra daug daugiau. Geriausia vieta viduryje visada stovi tuščia, nors oficialiai vietų nėra. Kyla įtarimas – ar tik ne kyšio laukiama? Žmonės tokių dalykų nė nežino.

Dar vienas „paslaptingas“ Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sprendimas: už 4 valandas prekyvietėje nustatytas 6 eurų mokestis. Tokio tarifo nėra nė vienoje Aukštaitijos regiono savivaldybėje. Negana to, pinigus žmonės turi pervesti į Švenčionių savivaldybės sąskaitą, kas yra labai nepatogu atvykstantiems prekiauti iš kitų vietovių. Mokestis turėtų būti renkamas prekybos vietose, kaip tai daroma kitose Lietuvos savivaldybėse.

Panašaus dydžio mokesčiai nustatyti tik privačiose prekyvietėse, kur savininkai siekia pelno. Kokio pelno siekia Švenčionių savivaldybė, nustačiusi tokius tarifus?

Kovo viduryje aš nuėjau į savivaldybę ir parašiau užklausimą dėl turgavietės mokesčio dydžio. Atsakymo taip ir negavau.

Gegužės 20 d. antrąkart ėjau pas patį merą Rimantą Klipčių. Dar kartą bandžiau jo paklausti apie turgaviečių sumažinimą ir didelius mokesčius. Ir vėl atsakymo negavau, nes konstruktyvaus pokalbio nebuvo. Buvo tik kabinėjimasis prie mano žodžių. Supratau, kad meras žmonių girdėti nenori, įkainių mažinti nesiruošia, nes, cituoju merą - „...TAI VIENINTELIS BŪDAS UŽSIDIRBTI...“ ir papildyti savivaldybės sąskaitą.

Priminiau merui, kad negavau atsakymo į raštišką paklausimą. Pažadėjo „pažiūrėti“. Iki šiol „žiūri“ - atsakymo taip ir negavau. Tiesiog kažkokia savivalė, o ne savivalda!

Atrodo, nieko ypatingo nebuvo, tiesiog pasikalbėjome, bet, matyt, merui kažkas nepatiko...

Nuėjau Į Švenčionių seniūniją pas seniūnę Iną Sinienę, parašiau prašymą išduoti leidimą prekybai mėnesiui. Pakišo man ranka parašytą popierėlį su rekvizitais, o jį, pasirodo, galima apmokėti tik Švenčionių rajone, mat, vietinė rinkliava. O mokestis už pervedimą tą rinkliavą dar pabrangina 2 eurais. Tai dar kartą įrodo, kad mokestis turi būti renkamas prekyvietėje, o ne ten siuntinėjama policija bausti tiems, kurie nespėjo susimokėti.

Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius elgiasi kaip tikras karalius – žiūri į visus iš aukšto, atstovauja tik stambiųjų turtingųjų verslininkų interesus.

Gegužės 27 dieną mane pasivijo mero kerštas. Būdama Švenčionyse, paskambinau į seniūniją ir paprašiau padiktuoti tuos mokėjimo rekvizitus, nes lapeliūkštis kažkur pasimetė. Manęs paklausė vardo ir pavardės. Pasisakiau. Tada mane sujungė su seniūne. Seniūnė Ina Sinienė man pasakė: „Jums vietų nėra, aš tik vykdau nurodymą iš viršaus“. Vienu žodžiu, Švenčionyse tapau persona non grata. Manau, tokį nurodymą „iš viršaus“ seniūnei galėjo duoti tik meras Rimantas Klipčius.

Protestuodama prieš tokią neteisybę aš vis tiek nuvažiavau į prekyvietę, atsistojau taip, kad niekam netrukdyčiau, net gi už prekyvietės ribų, ir nutariau pasižiūrėti, kas gi bus. O buvo taip: atvažiavo policijos mašina su dviem pareigūnais (juos aiškiai atsiuntė savivaldybė) ir surašė man įspėjimą, kuris vėliau virto 20 eurų bauda.

Šitaip nekenčia savo gyventojų ir svečių tik Švenčionių rajono savivaldybė. Taip, aš svetima, bet mano prekes perka švenčioniškiai. Apie kokią demokratiją galima kalbėti Švenčionyse, jeigu žmonės visko bijo, jaučiasi „po padidinamu stiklu“. Gyventojai turi daug nusiskundimų dėl savivaldybės sprendimų, bet apie tai pasikalba tik tarpusavyje, sako: „Prieš vėją nepapūsi“... Tai – visiškas bejėgiškumas ir neviltis.

Aurelija JUKONYTĖ

Mitingo dalyvė