Mes turime 347 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4704
mod_vvisit_counterŠią savaitę:22536
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:109795

Prašau Jūsų

2016 m. lapkričio 23 d., trečiadienis Nr.87 (1620)

Medžių sielos vardu prašau:

- Nekirskite mūsų! jums tikrai užtenka visko - baldų, popieriaus ir visų kitų daiktų. Nekirskite mūsų taip beatodairiškai! Mes irgi turime sielas, charakterius ir jausmus! Ir mes jaučiame skausmą.

Jūs mūsų nebegalite girdėti, nes jūsų protus užvaldė daiktų pasaulis. Ir dėl to nebegalite suvokti, kokie silpni tampate patys mus žudydami. Šitaip mus naikindami naikinate save - jūsų valia ir charakteriai tampa silpni, širdys kietos, o sveikata vis blogėja.

Mes ne daiktai - nekirskite šitaip mūsų!

 

Krūmų sielos vardu sakau:

- Nepjaukite mūsų! Išpjaudami mus jūs atimate galimybę veistis paukšteliams, įvairiems vabalams ir grybams, kurių jūsų akys net nemato. Atimate galimybę augti tiems augalams, kurie mėgsta pavėsius ir auga prie mūsų. Savo lapija mes pridengiame griovių ir mažų upelių vandenį nuo kaitrios saulės, o pavėniuose ir užutėkiuose tarpsta ypatingų rūšių smulkioji gyvūnija. Mes esame medžių ir žolių broliai, ir esame labai svarbūs ir reikalingi visai kūrinijai.

Nepjaukite mūsų!

 

Žolių sielos vardu sakau:

- Nepurkškite mūsų! Šitaip žudydami mus jūs tiesiogiai žudote save: jūs ne tik netenkate galimybės gydytis švariais augalais, maitintis jais, bet visa žemė netenka šaknų tinklo. Tai reiškia, jog gyvybinė pusiausvyra pasižeidžia visame žemės paviršiuje! Tad jūs visiškai nesuprantate, ką darote... Pažeidę augalų šaknų pusiausvyrą jūs suardote mikrobiologijos procesus, o tai reiškia, kad naikinate tai, kuo iš tikrųjų esate gyvi.

Jūsų naudos siekis ir aplinkos grožio supratimas tiesiogiai veda į pražūtį visą žmoniją - kaip jūs šito nesuprantate?

Mes, kaip ir visa jus supanti kūrinija: medžiai, krūmai, visi gyvūnai ir netgi mineralai, taip pat turime savo intelektą, savo charakterius, nuotaikas bei jausmus.

Nepurkškite mūsų!

 

Visų gyvūnų, didelių ir mažų, vardu prašau:

- Nežudykite mūsų! Nešaudykite ir nežvejokite pramogai! Mes ne tam esame sukurti. Didieji ir galingieji mūsų nukenčia vardan jūsų godumo ir prabangos siekio. Smulkieji mūsų broliai dažnai tampa chemikalų arba neteisingo mokslo aukomis. Mes jaučiame, girdime ir suprantame jus, kai kada žymiai daugiau ir geriau, nei jūs manote.Savanaudiškas protas jus užvaldė ir jūs nebegalite suvokti, jog iš tikrųjų dabar jums visko pakanka. Tad atsisėskite po medžiu kelioms minutėms ir pamąstykite apie visą šią nuostabią gyvybinio ciklo kaitą - apie visa ko reikalingumą ir svarbą, ir pamatykite nepagrįstą savo baimę, iš kurios ir kyla noras viską kontroliuoti.

Nežudykite mūsų be reikalo - mes jums kur kas reikalingesni, nei manote!

 

Motinos Žemės vardu sakau:

- Už ką mane, savo Motiną Žemę, niokojate ir žudote?..

Aš jums dovanoju medžius šilumai, apsaugai, daiktams. Dovanoju krūmus apdailai ir indams, kurti meną ir grožį, daryti įrankius ir baldus, suteikti pavėsį ir saugoti vandenį. Jūsų akių džiaugsmui juose gali gyventi daug gražių gyvūnų ir paukščių, kurie jus linksmintų savo čiulbėjimais. Dovanoju jums žolynus maistui ir vaistams bei įvairiam buities pagerinimui. Dovanoju jums brangakmenius gydymuisi ir pasigėrėjimui. Dovanoju jums savo vandenis ir naftą - tai mano kraujas...

O taip pat dovanoju ir visą kitą savo kūną - metalus, anglį, druską ir didelę dalį išorinės žemės, kad turėtumėte apsčiai maisto. Jūs ir turite jo apsčiai iš tikrųjų, o ką jūs darote?

Jūs baigiate mane išardyti, iščiulpti visą mano kraują ir uždusinti chemikalais...

Oras, kuris mane supa, yra pats artimiausias mano bičiulis, ir mes kartu sudarome jums ir visai gyvajai gamtai reikalingą aplinką - jūs su juo elgiatės taip pat negailestingai...

Ir vis tiek aš jus myliu, mano vaikai.

Jei ateis diena, kai mane nužudysite, prisiminkite, jog kalbėjau jums apie gyvybę, išmintį ir meilę, dėl ko iš tikrųjų ir gimėte gyventi čia, Žemėje.

Silvija GLOD