Mes turime 418 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4875
mod_vvisit_counterŠią savaitę:22707
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:109966

Kai širdis pilna gerumo

2016 m. lapkričio 23 d., trečiadienis Nr.87 (1620)

19-ajame amžiuje gyvenęs anglų rašytojas, filosofas T.Karlalis rašė: „Palaimintas tas, kuris surado savo darbą; teneieško jis didesnės palaimos. Jis turi darbą ir gyvenimo tikslą.“ Panašios mintys kilo ir praeitą ketvirtadienį (lapkričio 17 d.) dalyvaujant Edgaro Strakšio darbų parodos atidaryme Švenčionyse viešosios bibliotekos skaitykloje, klausantis parodos autoriaus Edgaro Strakšio pasakojimo apie patį darbo procesą, apie artimus žmones, kurių meilė ir supratimas padeda kurti, ieškoti. Edgaro žodžiuose buvo tiek meilės, kad nesunku nuspėti, kodėl jo sukurti darbai tokie šilti, skleidžiantys gerą energiją. Jau rašydamas apie pirmąją Edgaro Strakšio darbų ekspoziciją Švenčionių darbo biržoje minėjau, kad parodos pateikimo pavydėtų ir profesionalus dizaineris, o juk viską padarė pats Edgaras. Šaunu, kad paroda į Švenčionių viešosios bibliotekos skaityklą atkeliavo dar labiau ištobulinta, išpuoselėta. Tai labai svarbus faktas, kad Edgaras nesustojo vietoje, o tobulėja. Ko gero, kitaip ir būti negali, kai darbas, o tiksliau kūryba, teikia malonumą, kai dirbi su meile. Beje, ši Edgaro paroda jau buvo iškeliavusi ir į Šiaulius, kur buvo eksponuojama parodų centre.

Kreipdamasis į susirinkusius į parodos pristatymą Edgaras visiems padėkojo už surastą laiką ir apsilankymą parodos pristatyme. Nors, kaip pats pripažino, kad pirmą kartą kalba prieš tokią gausią auditoriją, bet didelio jaudulio Edgaro kalboje nesijautė ir tai dar vienas pliusas jaunam žmogui, žengiančiam pasirinktu keliu, kuris galbūt prasidėjo tuo metu, kai būdamas vaikas, suradęs vinių, jomis apkalė medinį indą. Svarbu, kad tėvai už tai nedavė pylos. Matyt, ne veltui Edgaras tiek šiltų žodžių išsakė kalbėdamas apie tėvų palaikymą, o tėvą jis laiko didžiausiu autoritetu. Žmonai Erikai, kuri yra didžiausia jo kritikė ir pirmoji vertintoja, Edgaras taip pat išsakė daug šiltų žodžių, ir ne vienas parodoje eksponuojamas darbas padarytas ir skirtas mylimai žmonai.

- Tai, ką aš darau, yra ne darbas, ne pomėgis, o gyvenimo būdas. Savęs atradimas visu šimtu procentų. Kiekvienas gaminys yra padarytas su meile ir atspindi mano nuotaiką, ką tuo momentu jaučiu. Kaip ir žmogus, daiktas irgi kartais atsiduria dugne, tampa nereikalingas. Restauruodamas jį aš suteikiu antrą šansą būti reikalingu. Aš ir į pasaulį žiūriu tokiu žvilgsniu. Stengiuosi padėti žmogui, padėti gyvūnui. Kaip žmogus, pakilęs naujam gyvenimui, taip ir atnaujintas daiktas turi savo žavesio ir grožio. Kartais toks daiktas būna svarbus ne tik grožiu, bet ir išliekamąja verte, tampa šeimos relikvija, nes kaip ir žmogus, daiktas turi savo istoriją, reikšmę. Man tai labai svarbu. Svarbu, kad mane palaiko artimieji, kad ir jiems tai, ką aš darau, svarbu. Man svarbios šeimos vertybės, kurias aš puoselėju, ir tai atsispindi mano darbuose. Visi darbai turi prasmę, - apie savo darbo, kūrybos credo kalbėjo parodos autorius Edgaras Strakšys, kuriam nemažą, o gal ir lemiamą įtaką plačiau pažvelgti į savo kūrybą ir ją eksponuoti turėjo dalyvavimas Darbo biržos projekte „Atrask save“. Šis projektas Edgarą įkvėpė parodinei veiklai, o kai su darbais susipažįsta platesnis žmonių ratas, tada gal ir užsakymų atsiras, nes dabar populiarus senų daiktų sugrįžimas į namų erdves. Galbūt neužilgo ta diena, kai daugiau savo malonumui skirtas darbas taps tikru darbu, kuris padės Edgarui ne tik duonai, bet ir sviestui užsidirbti. Žinoma, tada jau teks derinti ir darbą, ir kūrybą, bet, manau, jam tai nebus problema. Juolab, kaip minėjau, Edgaras turi puikią dizainerio gyslelę. Sėkmės Edgarui linkėjo ir projekto „Atrask save“ kuratorė Švenčionių darbo biržoje Violeta Balčiūnienė bei kiti parodos atidaryme dalyvavę žmonės.

Algis JAKŠTAS