Mes turime 292 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3213
mod_vvisit_counterŠią savaitę:13400
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:89430
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Negęstanti Švenčionėlių kultūros centro meno mėgėjų ir žiūrovų meilė

2016 m. lapkričio 30 d., trečiadienis Nr.89 (1622)

Švenčionėlių miesto kultūros centro gyvenimas neįsivaizduojamas be kasmetinės Meno mėgėjų šventės. Tai tarsi savotiška ataskaita žiūrovams – ištikimiems ir besąlygiškai mylintiems vietinius atlikėjus. Šiemet tradicinė Meno mėgėjų šventė Švenčionėlių miesto kultūros centre vyko lapkričio mėn. 25 d., penktadienį. Čia pasirodė visi Švenčionėlių m. kultūros centro meno kolektyvai, kuriems gausiai susirinkusi publika negailėjo plojimų ir gėlių. Kaip pasakė netrumpo koncerto pabaigoje Švenčionių ir Švenčionėlių miestų kultūros centrams vadovaujantis Aurimas Baliukonis, kad Švenčionėlių meno mėgėjų kolektyvai tikrai turi ką parodyti publikai ir tai pirmiausia kolektyvų narių ir jų vadovų nuopelnas. Direktorius pabrėžė, kad Švenčionėliai – ir meno ėgėjai, ir žiūrovai – tikrai nusipelnė gražių, šiltų, šviesių, moderniai atnaujintų kultūros namų. A.Baliukonis įteikė kolektyvų vadovams padėkas. Sveikino ir Švenčionių r. mero padėką direktoriui įteikė Švenčionių r. savivaldybės tarybos sekretorė Simona Kazlienė.

Tradiciniame renginyje smagią polką ir kitus šokius šoko garbaus amžiaus žmonių šokių kolektyvas „Senjorai“ (vadovė Vida Vilutienė), lyriškus romansus dainavo moterų vokaliniai ansambliai „Svajonė“ (vadovė Jelena Grincevičienė) ir „Gabija“ (vadovė Vanda Miloš). Beje, Jelena Grincevičienė savo gerbėjus nudžiugino akordeonu puikiai atlikta Styvo Vonderio daina, o Vanda Miloš į savo kolektyvo programą sėkmingai įtraukė naują instrumentą – gitarą. Senąsias lietuvių liaudies dainas dainavo šaunus Švenčionėlių jaunimas ir vaikai, susibūrę į kolektyvą „Erškėtėlis“(vadovė Loreta Šidlauskienė), kalėdines lietuvių liaudies dainas atliko folkloro kolektyvas „Sudota“ (vadovė Leonarda Vilčiauskienė).

Giedodami senąsias mūsų krašto sutartines puikiai sutarė kolektyvas „Lakiūtė“ (vadovė Milda Petkevičienė), o kai įsijungė būgnas ir didžeridu, tai nuo netikėtumo ir įspūdingo garso tiesiog kvapą užgniaužė. Nors tai nėra lietuviškas instrumentas, bet prie sutartinių derėjo tarsi čia buvęs. M.Petkevičienė papasakojo, kad didžeridu – Šiaurinės Australijos aborigenų pučiamasis instrumentas, priskiriamas natūralaus medžio trimitams. Tai yra ne tik trimitas, bet ir ruporas, nes juo grojant tuo pat metu naudojamas dar ir vokalinis garsas, kuris instrumento vamzdyje sustiprėja. Didžeridu tembrinį savitumą sukuria šių dviejų garsų susiliejimas į vieną. Kitas šio instrumento ypatumas – naudojamas nepertraukiamas grandininis kvėpavimas, kuomet lūpomis pučiant garsą, nauja oro imtis įtraukiama pro nosį. Didžeridu paprastai būna cilindriškas arba kūgiškas, nuo 1 iki 2 m ilgio (dažniausiai apie 1,2 m). Kuo didžeridus ilgesnis, tuo garsas žemesnis. Dažnai teigiama, kad didžeridu yra seniausi pučiamieji instrumentai pasaulyje. Archeologiniai uolų tapybos Šiaurinių teritorijų Kakadu regione tyrimai rodo, kad šio rajono aborigenai didžeridus naudoja bent 1500 m.

Ypač estetiškai patrauklūs buvo elegantiškieji ir plastiškieji pramoginių šokių studijos „Domino“ jaunieji šokėjai (vadovė Daiva Gerojimaitė). Kaip visada įspūdingus modernių šokių kompozicijas pristatė kolektyvai „Erdvė“, „Erdviukai“ ir „Adrenalinas“ (visų trijų vadovė Renata Grigianecienė). Daug publikos ovacijų sulaukė ir Švenčionėlių scenos debiutantai, nustebinę sudėtingais breiko šokio elementais ir užsidegimu, grupė „Ghost“ (vadovas Ruslanas Petkūnas). Renginio pabaigoje koncertavo estradinis Giedros ir Vitalijaus duetas bei grupė „Draugai“ (vadovas Vitalijus Laptevas). O finale nuskambėjo visų koncerto dalyvių ir svečių bendra daina.

Visus pasirodymus puikiai apjungė Švenčionėlių m. kultūros centro liaudies teatro aktoriai Richardas Leleiva ir Daiva Pošiūnienė, kurie organiškai įkūnijo Žemaitės apysakos „Trys mylimos“ personažus Liudviką ir Petronę.

Irena POŽĖLIENĖ

 
Reklaminis skydelis