Mes turime 136 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1001
mod_vvisit_counterŠią savaitę:8064
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:70263

Puikiai sutarta nuostabioje kompanijoje

2016 m. gruodžio 7 d., trečiadienis Nr.92 (1625)

Švenčionėlių miesto kultūros centre jau kurį laiką sėkmingai gyvuoja sutartinių ansamblis „Lakiūtė“, vadovaujamas Mildos Petkevičienės. Šio ansamblio darniai atliekamos mūsų krašto sutartinės netik rado deramą vietą įvairiuose Švenčionėlių kultūros centro renginiuose, meno mėgėjų šventėse, bet ir puikiai atstovauja mūsų rajonui respublikinėse šventėse. Ansamblio vadovė stengiasi, kad apie sutartines kuo daugiau sužinotų, jas išgirstų ir pamėgtų ne tik jas atliekantys, bet ir kultūros centro renginių lankytojai.

Lietuvių polifoninės dainos – sutartinės – 2010 m. lapkričio 16 d. įtrauktos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Gal ir nebuvo jokio išankstinio derinimo, tačiau lapkričio viduryje M.Petkevičienės iniciatyva Švenčionėlių kultūros centre buvo surengtas seminaras „Polifoninių dainų giedojimo ypatumai Švenčionijos krašte“ su nuostabia lektore prof. habil. dr. Daiva Vyčiniene. „Ačiū lektorei, ačiū visiems dalyvavusiems ir tikimės, jog tai ne paskutinis kartas, kai tokioje nuostabioje kompanijoje taip puikiai sutarėme!“, - sakė M.Petkevičienė.

Seminaras prasidėjo teorine dalimi, kur lektorė įdomiai ir plačiai papasakojo apie sutartines, išvesdama paralelių ir su gyvūnų „dainomis“, ir su kitų tautų atliekamomis panašiomis polifoninėmis dainomis. Didžioji dalis lektorės D.Vyčinienės pateiktos informacijos buvo ypač vertinga sutartinių atlikėjams, mokytojams, meno mėgėjų ansamblių vadovams, kitiems kultūros darbuotojams. Gerai, kad jų dalyvavo tikrai gausiai, tad savo profesines žinias praturtino itin ryškiai. Tačiau daug įdomių dalykų galima buvo išgirsti ir tiems, kuriems tiesiog įdomus mūsų tautos paveldas, identitetas ir platesnis pasaulio pažinimas, ypač per kultūrinę prizmę. Pavyzdžiui, lietuvių sutartinių ir Japonijos tautinės mažumos, daugiausia gyvenančios Hokaido saloje, ainų dainų bendrumas.

Sutartinės (pavadinimas kildinamas iš veiksmažodžio „sutarti“, „derėti“) – tai lietuvių tradicinės muzikos fenomenas, itin sena polifonijos forma, atsiradusi dar iki Lietuvos krikšto. Sutarimą, tarpusavio ir kiekvieno atlikėjo paties su savimi, akcentavo ir lektorė D.Vyčinienė. Čia dera muzika, tekstas ir judesys. Sutartines daugiausia gieda moterys, instrumentinius kūrinius skudučiais, daudytėmis, kanklėmis ir kitais instrumentais atlieka ir vyrai. Choreografija nesudėtinga, judesiai saikingi, neretai iškilmingi: vaikščiojimas ratu, pora priešais porą ir panašiai. Pagal atlikėjų skaičių ir polifonijos rūšį skiriamos trys pagrindinės sutartinių grupės: dvejinės, trejinės ir keturinės. Kiekviena jų turi daug atmainų – aptinkama net 40 skirtingų sutartinių atlikimo būdų.

Po teorinės dalies vyko praktiniai užsiėmimai. Gausus būrys seminaro dalyvių profesorei D.Vyčinienei padedant susigrupavo pagal balsų derėjimą ir ėmė giedoti. Sunku nupasakoti tą įspūdį, kai toks didžiulis pulkas įvairiabalsių žmonių suskambėjo darniai, kiekvienam įsijaučiant į žodžius, į melodiją, ir tarsi nematomą giją gražiai perduodant kitam ir taip pat gražiai perimant iš perduodančiojo. Klausant iš šalies tas giedojimas priminė meditaciją, raminančius ritualus ir buvo tikrai puikus poilsis po įtemptos darbo savaitės. Ir niekas neskubėjo skirstytis, tiesiog giedojo, o darniai skambantys sutariančiųjų balsai liejosi ir liejosi Švenčionėlių kultūros centro erdvėje.

Irena POŽĖLIENĖ