Mes turime 264 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1074
mod_vvisit_counterŠią savaitę:15181
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:143933

NUOMONĖS. Nebijokime pasibelsti!!!

2017 m. vasario 11 d., šeštadienis, Nr.12 (1641)

Praėjusią savaitę, kaip ir pastaruoju metu kone kiekvieną vakarą, žiūrėjau žinias. Po vakaro žinių niekaip negalėjau užmigti... Kamavo įvairios mintys... Tik atsitikus tokiems įvykiams kaip Kėdainiuose mes susimąstome ir pradedame ieškoti kaltų. Kodėl tik dabar?.. Kur buvome visus tuos nepriklausomybės metus?.. Kodėl iki šiol toleruojame smurtą artimoje aplinkoje? Kodėl liekame abejingi, matydami  smurtą kaimynystėje?

Dauguma mūsų užaugo ragavę diržo ir nieko tame blogo tarsi ir nemato... Atsiranda tokių, kurie net tuo džiaugiasi... Bet... Vaikai juk yra asmenybės, tai mūsų  Valstybės ateitis. Ar mes jau nebemokame bendrauti?.. Yra tokia daug kam žinoma Vytauto Šiškausko atliekama daina "Mūsų kaimas". Jos žodžiai visai įdomūs: "Nebelinksmas mūsų kaimas,/ Nebemokame dainuot,/ Nebesirenka kaimynai/ Pas kitus pavakarot./ O anksčiau tai bičiuliavos,/Šventes švęsdavo kartu"... Ir išties, jei net patys tarpusavyje nebesugebame sąžiningai, gražiai ir linksmai bendrauti, nebemokame susėdę nuoširdžiai pasišnekėti, tada tampa daug sunkiau ir vaikui, kuris kai kada mėgsta išbandyti mūsų kantrybės ribas, bando išsiaiškinti, kas blogai, o kas ne...

Taip, neslėpsiu, ir aš vaikystėje esu gavęs į "kuprą", bet nemanau, kad tai ir yra sprendimas auklėjant savo vaikus. Pats vadovaujuosi kitokiais principais, tą daryti kviečiu ir kiekvieną iš jūsų.

Šiuolaikiniame pasaulyje, kurio net jau ir nebeįsivaizduojame be interneto, planšetinių kompiuterių ir išmaniųjų telefonų, mes tarsi ir pasiklydome. Nebemokame bendrauti, pabūti kartu be modernių įrenginių. Daugiau laiko skirkime bendravimui akis į akį, o ne internetinėje erdvėje... Daugiau bendraukime su savo vaikais! Parodykime jiems, kad šiame pasaulyje galima gyventi be smurto, kad galima puikiai sutarti ir suprasti vieni kitus.

Daug nuomonių buvo išsakyta ieškant kaltų. Bet ar tikrai kaltos tik  institucijos, kurios laiku nesugebėjo sureaguoti į gresiančią nelaimę?.. Manau, iš dalies kalti kone visi: visuomenės dalis, kuri lieka abejinga smurtui. Netoleruokime smurto, netylėkime, nebijokime prabilti! Nebijokime pasibelsti į kaimynų duris, ir gal taip užkirsime kelią dar vienai nelaimei... Būkime pilietiški,  rūpinkimės savo bendruomene. Padėkime vieni kitiems ir, galbūt, drauge mes galėsime pasiekti puikiausių rezultatų ir pagaliau gyventi visuomenėje be smurto. Bent jau pasistenkime!..

Saulius ŠILINIS