Tik prašau neskelbti mano nei vardo, nei inicialų. Net pagal juos gali nustatyti, o tada gyvenimo nebus. Esu sena, vieniša, bejėgė skurstanti pensininkė. Prabilti viešai paskatino iš rajono valdžios gautas baisus laiškas. Valdžia vis giriasi, kiek daug susiruošė privedžioti vandentiekių ir kanalizacijų, sako, gyventojų prašymu... Jeigu jau tiek daug tų gyventojų prašo, tai kam tada reikia tokius laiškus siuntinėti? Kas turi pinigų, aišku, prisijungs, juk labai patogu, bet ar daug tokių atsiras? Aplink mane pusė namų jau tušti stovi, kita pusė – tokie pat senukai kaip aš, kiek čia mes gyvensime, užbaigsim savo amžių ir taip. O vaikams šitų namų nereikia. Ką čia daryti? Darbus turi tik valdžia, nieko daugiau neliko. O jeigu dar kas ir yra, tai kas čia jaunas nori už kelis šimtus vergauti ir ubagauti?

Rajono valdžia nepaklausia, ar turiu už ką duonos nusipirkti. Jiems bet tik pagalbos neprašai, tai jie taupo pašalpas ir džiaugiasi. O dabar dar liepia ir gyventi moderniai. Gaunu 220 eurų pensiją, pusė nueina vaistams. Tik todėl ir nemirštu badu, kad gyvenu savo namelyje be jokių patogumų. Paskaičiau laišką ir pasidarė baisu, kiek visko prisakyta padaryti. Reikia gauti sąlygas, parengti projektą, atlikti darbus, parengti išpildomas nuotraukas. Kiek gi tai kainuos? Iš kur aš paimsiu tokius pinigus? Kas man juos skolins ir iš ko skolas atidavinėti, jeigu iki pensijos ne visada užtenka?

Ponai, turėkite sąžinės, neverskite mūsų daryti to, ko mes nepajėgiame. Jūs pinigų turi viskam, o mes – tik duonai, nelabai jau ir tos kanalizacijos prireikia...

SKAITYTOJA

Nuo redakcijos. Skaitytoja atsiuntė ir iš rajono savivaldybės gauto rašto kopiją, pasirašytą administracijos direktoriaus A.Šarėjaus. Tokius įsakmius laiškus gavo ir daugiau gyventojų. Rašto faksimilė išspausdinta laikrašatyje.