Mes turime 156 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3829
mod_vvisit_counterŠią savaitę:11032
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:69129

Balandžio danguje: priartėjęs Jupiteris ir Lyridų meteorų žybsniai

2017 m. balandžio 15 d., šeštadienis Nr.28 (1657)

Pasitrauks žiemos žvaigždynai

Balandžio vakarais žiemos žvaigždynai vienas paskui kitą trauksis už vakarų horizonto: Didysis šuo ir Mažasis šuo, Šienpjoviai, Tauras... Mėnesio pabaigoje jie jau skendės vakaro žarose ir sugrįš atgal tik besibaigiant vasarai. Pietuose po aukštai iškilusiais Didžiaisiais grįžulo ratais įspūdingai spindės išraiškingas Liūto žvaigždynas. Kiek žemiau ir kairiau nuo jo žvilgsnį trauks tekanti Mergelė su savo ryškiausia Spikos žvaigžde ir šiek tiek aukščiau virš jos atsidūrusia itin ryškiai švytinčia Jupiterio planeta. Dar kairiau ir aukščiau išsiskirs Jaučiaganys su ryškiuoju Arktūru. Dešiniau nuo Liūto žvaigždyno žėrės įspūdingieji Dvyniai su savo šviesiausiomis Polukso ir Kastoro žvaigždėmis. Tarp Dvynių ir Liūto spingsės neryškios Vėžio žvaigždyno žvaigždelės. Palei šiaurės rytų horizontą Lyros žvaigždyne išsiskirs ryškiausioji Lyros žvaigždyno žvaigždė – Vega.

 

Sietynas skelbs tikrojo pavasario pradžią

Tauro žvaigždynas su garsiuoju liaudies dainose apdainuotu Sietynu diena iš dienos vis labiau svirs link vakarų horizonto. Apie balandžio 23 d. Sietyno žvaigždės pradings vakaro žarose iki vasaros vidurio. Kasmetinis Sietyno dingimas vakaro žarose mūsų protėviams nuo seno buvo svarbiu tikrojo pavasario pradžios ženklu. Nuo seno sakyta: „Sietas prapuola – gegutė pradeda kukuoti“, „Sietynas žaroje, kumelė vagoje“. Tuomet pirmą kartą į ganyklas buvo išgenami gyvuliai, buvo pradedama pavasarinė orė, ruošdavosi pavasario sėjai. Apie tą laiką susprogus pirmajai pavasarinei žalumai ir dabar Kulionių kaime, šalia Molėtų observatorijos, kasmet švenčiama pirmosios pavasario žalumos šventė – Jorė.

 

Tarp planetų išsiskirs Jupiteris

Jupiteris bus pačia svarbiausia balandžio dangaus puošmena. Jis visą naktį ryškiausiai spindės Mergelės žvaigždyne. Balandžio 7 d. įvykus didžiausiam metiniam šios planetos milžinės priartėjimui prie Žemės, ji po Saulės laidos pirmoji sužibs palei rytų horizontą ir visą naktį išliks įspūdingiausiu žvilgsnį prikaustančiu naktinio dangaus šviesuliu. Balandžio 11 d. pilnas Mėnulis atsidurs kiek aukščiau Jupiterio.

Marsas, gęstant vakarų žaroms, išryškės neaukštai virš vakarų horizonto – kiek žemiau po garsiuoju Sietynu. Balandžio 12 d. iš Avino žvaigždyno persislinkęs į Tauro žvaigždyną jis neilgai užsibus vakaro danguje, o mėnesio pabaigoje kaip ir Sietynas ištirps vakaro žarose.

Saturnas antroje nakties pusėje su Šaulio žvaigždynu patekės pietryčių pusėje ir iki ryto aušros spės pasiekti savo kulminacijos tašką. Balandžio 16-17 d. virš Saturno praslinks dylanti Mėnulio pilnatis.

Venera-Aušrinė auštant ryto žarai išnirs virš rytų horizonto Žuvų žvaigždyne, bet nespėjusi kiek aukščiau pasilypėti neilgai trukus ištirps aušros spinduliuose.

Merkurijus slėpsis saulės spinduliuose.

 

Dangų skros Lyridų meteorų strėlės

Balandžio 16-25 dienomis galima bus stebėti Lyridų meteorų srautą. Šio meteorų srauto maksimumo metu, kurio tikimasi balandžio 22 naktį arba 23 d. paryčiais, galima tikėtis pamatyti nuo 10 iki 20 meteorų per valandą. Lyridų meteorai paprastai pasižymi išskirtiniu ryškumu ir gražiomis garų uodegomis.

Beje, kartais Lyridai yra linkę pateikti ir netikėtumų. Pavyzdžiui 1922 m. per valandą jie pažėrė net 100, o 1982 m. – 90 meteorų, bet buvo ir minučių per kurias galėjai suskaičiuoti nuo 180 net iki 300 „krentančių žvaigždžių“. Šis meteorų srautas siejamas su 1861 m. atrastos Tečerio kometos kosminėje erdvėje paskleistomis dulkėmis. Šio meteorų srauto nenuspėjamumas vilioja stebėtojus, nes niekada negali būti tikras ar šiemet nepasikartos neeilinis meteorų pliūpsnis.

Jonas VAIŠKŪNAS