Nepaisant pavasariškai žvarboko oro sekmadienio, balandžio 23 d., popietę į Paliesiaus dvaro „Pasagos“ koncertų salę pasiklausyti kanklių ir cimbolų muzikos rinkosi žiūrovai. Prieš koncertą buvo galima ne tik kava ar arbata atsigaivinti, susipažinti su dvaro istorija, bet ir pasižiūrėti gamtos fotografų klubo „Žalias skėtis“ parodos eksponatų.

Pirmoje koncerto dalyje Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos auklėtinė, kanklininkė Aušrinė Ulinskaitė atliko Zitos Bružaitės, Jono Švedo, Johano Sebastiano Bacho, Natalijos Munda, Valentino Bagdono, Marcel Tournier, Indrės Stakvilės ir Viktor Maliarov kūrinius. Ypač smagu buvo klausytis iš Mielagėnų valsčiaus Sriūbų kaimo kilusio kompozitoriaus Valentino Bagdono kūrinio. Koncerto metu Aušrinei Ulinskaitei talkino Vaiva Blažienė (fortepijonas) ir Ūla Paliokaitė (kanklės), o koncertą vedė Aušrinės mokytoja Aistė Bružaitė.

Po koncerto pakalbinta Aušrinė Ulinskaitė, kuriai šis koncertas buvo ir vienas iš baigiamųjų egzaminų, sakė, kad groti „Pasagos“ salėje buvo puiku. Čia visai kitokia atmosfera, kitoks skambesys. Čia gera groti, nes kūrybiška atmosfera, kuri suteikia impulsą groti kažkaip kitaip. Čia mano pirmasis rečitalis. Aš jau antrą kartą koncertuoju šiame dvare ir galiu pasakyti, visada smagu čia sugrįžti. Įspūdis labai geras.

Antroje koncerto dalyje žiūrovai turėjo galimybę pasiklausyti kito unikalaus instrumento – cimbolų – skambesio, o grojo Stanislovas Rumbutis iš netoliese esančio Adutiškio miestelio su dukra Daine ir žmona Rita. Stanislovas grojo cimbolais ir armonika, Dainė – cimbolais, Rita – būgneliais. Ne tik grojo įvairias melodijas Rumbučių šeimyninis trio, bet ir sudainavo kelias dainas, ir tos dainos buvo apie žirgą...

Kai po koncerto paklausiau Dainės, ar patiko koncertuoti Paliesiaus dvaro koncertų salėje „Pasaga“, išgirdau atsakymą:

- Čia labai graži aplinka, maloni publika. Groti buvo smagu.

Beje, Dainė cimbolais groja jau 7 metus, o pradėjo groti nuo aštuonerių.

Puikiai apie koncertą atsiliepė ir Stanislovas Rumbutis.

O pabaigoje šiek tiek informacijos apie kankles ir cimbolus. Iš pažiūros tie instrumentai labai panašūs, bet iš tikrųjų labai skirtingi ir priklauso skirtingoms instrumentų grupėms: kanklės – styginių, cimbolai – mušamųjų. Kanklės – vienas iš tradicinių styginių lietuvių liaudies instrumentų. Nuo senovės kanklės daugiausia paplitusios Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje. Kanklių naudojimas glaudžiai susijęs su baltų tikėjimu. Rašytiniuose šaltiniuose kankles pirmą kartą paminėjo Jonas Bretkūnas Biblijos vertimo rankraštyje. Senovėje kanklės buvo prieinamos tik žyniams ir joms buvo teikiama magiška paskirtis, o dabar tai populiarus instrumentas. Į kankles panašūs liaudies instrumentai yra paplitę ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione.

Cimbolai – mušamasis muzikos instrumentas, paplitęs vidurio ir Rytų Europoje. Manoma, kad į Lietuvą viduramžiais cimbolai pateko iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės slavų kraštų. Šiuo metu cimbolais daugiausia skambinama Rytų Lietuvoje ir Dzūkijoje.

Štai tiek apie du tokius panašius ir tokius skirtingus instrumentus – kankles ir cimbolus, kuriais atliekami kūriniai skambėjo Paliesiaus dvaro koncertų salėje „Pasaga“.

Algis JAKŠTAS