Mes turime 312 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:474
mod_vvisit_counterŠią savaitę:3197
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:55485
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Kas rajone tikroji valdžia?

2017 m. gegužės 27 d., šeštadienis Nr.38 (1667)

Rajono reikalai sukasi aplink dvi ašis

 

Meras ataskaitos nepateikė

Nepaisydamas Tarybos reglamento, rajono meras Rimantas Klipčius   mero  ir tarybos 2016 metų veiklos ataskaitos nepateikė. Vietoj ataskaitos  pateikė tik informaciją. Ignalinos meras, pavyzdžiui, skaičiau, pateikė solidžią veiklos ataskaitą, ji yra internete. Mūsų rajono galva net informacijos už 2016 metus neturėjo ką pateikti, nes realiai nieko nevyko, tad pateikė tik futuristines svajas, kokie bus 2017-ieji – statybų proveržio metai. Tik kol kas niekas „nesiveržia“, nors jau vos ne pusė metų praėjo. Kadangi po  mero informacijos žodžio negavau, noriu pasidalinti savo  pastebėjimais apie tai, kas vyksta mūsų rajone.

 

Mediumas

Po dvejų metų vadovavimo rajonui, kaip sako studentai, - mediumas. Jau galima daryti tam tikras išvadas, matyti tendencijas, kurios aiškiai ryškėja. Pirmiausia – tai visiškas noras kurti autoritarinį valdymą. Visiškai, absoliučiai. Tai labai vaizdžiai matėme paskutiniojo tarybos posėdžio metu, kai kamera nebuvo nukreipta į merą tada, kai jis to laukė. Meras visiškai nesivaldė ir rėkė ant kompiuterininko. Viešai įžūliai elgdamasis to paprasto savivaldybės  darbuotojo atžvilgiu, žemindamas jį, labiau pažemino pats save, žinoma,  jeigu jam tokie dalykai suprantami.

Stebėdamas rajono valdžią ir turėdamas daug įdomios informacijos iš patikimų šaltinių, aš išvedžiau dvi ašis, aplink kurias rajone viskas ir sukasi. Ir labai keistai sukasi.

 

Pirmoji ašis

Pirmoji ašis : Klipčius – Klipčius. Keistai skamba, bet taip jau yra, kai valdo šeimos. Patikslinu, meras Rimantas Klipčius (sūnus) ir Rimas Klipčius (tėvas), dar liaudies vadinamas faktiniu vadovu arba strategu. Šeimyninė ranga veda rajoną į visišką krachą. Ko nereikia šeimai, to iš viso nereikia.

Visi jau mato rajone, kad meras, gyvendamas Vilniuje, toli nuo bendruomenės, kuriai neva jis atstovauja, negali  būti kartu su ja, susilieti, gyventi paprastų miestelių ir kaimų žmonių lūkesčiais, rūpintis jų gerove. Ir mes matome aiškią tendenciją – nevaldoma emigracija, nusivylimas. Prieš porą metų dar nepatekome į „juodąsias skyles“ - mirštančius rajonus, o dabar esame tuštėjimo lyderiai. Rečiausiai apgyvendintas rajonas – 5 gyventojai kvadratiniame kilometre pagal statistiką, realiai – gerokai mažiau. Tikra dykra. Čia tik po dvejų metų jauno ir energingo mero valdymo. Bet grįžkime prie ašies Klipčius  - Klipčius. Ne aš pirmas – taip kalba daugelis verslininkų, aktyvių piliečių -  pastebėjau, kad viską valdo tėvas Klipčius, tarybos narys. Jis generuoja visus sprendimus. Kadangi jis verslininkas, buvęs stambus, vartęs milijonus dolerių, labai gerai gaudosi skaičiuose. Dabar staiga atsidūrė prie rajono iždo, kur skaičiai šešiaženkliai.

Kaip žinia, nei vienoje ataskaitoje per dvejus metus niekas nepasakė, ar meras ir jo tėvas jau sugebėjo grąžinti milijonines skolas, kurios slėgė juos abu iki mero rinkimų. Jeigu grąžino, rinkėjai turi teisę žinoti, iš kokių šaltinių. Kaip verslininkas, aš pasakyčiau paprastai – jeigu turi tokių asmeninių skolų, tai keliesi ir guliesi su viena mintimi – kaip tas skolas atiduoti. Jeigu tu neūkininkauji rimai kaip kiti stambūs ūkininkai, neinvestuoji į žemės ūkį, nekuri pridėtinės vertė ir prisidarai tokių skolų, vadinasi, svajonė išbristi iš skolų yra kažkur kitur... Pafantazuokime – gal tai, anot konservatorių patriarcho V. Landsbergio, nuomilžiai, su kuriais Lietuvai visiškai nesiseka kovoti? Kiek bekovotų, trečdalis pinigų šešėlyje. O Seimas dar ir vidinius sandorius paliko savivaldybėms, kaip melžiamą karvutę.

Tėvas Klipčius, laukęs savo valandos vos ne du dešimtmečius, dabar turi idealų įrankį daryti tai, ko pats jau negalėtų, nes turi du trūkumus – nemoka viešai kalbėti ir turi ne visai tinkamą įvaizdį. Tik kai prieš antrą rinkimų turą jis pažadėjo trauktis iš politikos ir eiti meškerioti, patikėję rinkėjai pabalsavo už sūnų. Užtat gudrus tėvas dabar per sūnų galimai vykdo savo veiklą. Faktų netrūksta. Pamąstykime, kodėl taip nenormaliai ilgai vyksta viešieji konkursai, paslaugų pirkimai? Kad ir Švenčionių daugiabučių kiemų tvarkymo. Konkursas seniai įvykęs, bet rezultatų neskelbia. Kodėl? Ogi todėl, kad galimai  laimėjo „ne tas“. Štai ir tempia laiką. Schema atidirbta. Lygiai tas pats buvo su keleivių vežimo konkursu. Maksimaliai tempė laiką, bandydami išstumti „Svirką“, kad likus vienam dalyviui, galėtų su juo derėtis... Kai to nepavyko, nutraukė konkursą.

Senas  schemas „Strategas“ sėkmingai taiko ir šiandieną. Iš patikimų šaltinių girdėjau, kad nuo pat pradžių „Švenčionių švarai“ buvo paruoštas liūdnas likimas. Tai galėtų būti paaiškinimas, kodėl ši įmonė dvejus metus dirba su laikinai einančiu pareigas direktoriumi. Per dvejus metus atliekų tvarkymo versle esanti įmonė privesta prie 80 tūkstančių eurų nuostolio! Tyčia nesugalvotum. O juk akcinių bendrovių įstatymas numato, kad turi būti ne mažesnis kaip 7 proc. pelnas. Kur žiūrėjo bendrovės valdyba su pirmininku Arūnu Čenkumi? Jeigu valdyba nesugebėjo suformuoti laikinajam vadovui užduočių, tarybos pareiga buvo atleisti valdybos pirmininką.

Kalbama, kad „Švenčionių švaros“ garažų reikėjo  geidžiamai  keleivių vežimo įmonei iš kito rajono, komplekse jai buvo ruošiama ir autobusų stotis, na, o  „Švenčionių švara“ būtų buvusi pigiai parduota ir užbaigta. Galbūt panašiai, kaip buvo pasielgta su Švenčionėlių melioracija ir agrochemija. Matome, kas iš jų liko.

Į akis krinta ir dar viena Rimo Klipčiaus  (tėvo) savybė  - nieko negali privesti iki galo (prisiminkime kailinių žvėrelių fermas, melioraciją, agrochemiją su jos puikia infrastruktūra ir geležinkelio atšaka), o dabar atsirado paskutinis šansas realizuoti tai, apie ką galimai svajojo vos ne du dešimtmečius. Tam reikėjo žmogaus. Po ranka pasitaikė Arūnas Čenkus. Įdomi asmenybė ne tik vietos politikams. Įdomi dar nuo  muitinės laikų, kai dirbo kontrabandos ir nusikalstamumo tyrimo skyriuje. Kadras, kuris tam tikrose vietose galimai gali būti pažeidžiamas dėl senų sąsajų, senų verslo santykių. Tai 90-aisiais muitinėje buvo sudėtingai susipynę. Yra informacijos, teisėsaugai kyla klausimų, kokiais principais jis vadovaujasi dabartiniame savo darbe. Šaltinių teigimu, apie jo įdomią praeitį yra nemažai medžiagos.

 

Antroji ašis

Kalbama, kad Rimas Klipčius, o ne meras sprendė, kas bus administracijos direktoriaus pavaduotoju. Taigi antroji ašis: Šarėjus – Čenkus. Tik štai kuris jų svarbesnis? Direktoriumi paskirtas Andrius Šarėjus - neryžtingas, paklusniai dedantis savo parašą. Realiai vykdomąją valdžią turi pavaduotojas Arūnas Čenkus. Vien jo gegužės 14 d. švęstas 50-metis  ko vertas – tikra euforija, taip šlovinami tik labai svarbūs asmenys.

Rajoną faktiškai valdo duetas – Rimas Klipčius generuoja idėjas, o jas vykdo Arūnas Čenkus. Yra žinoma, kad asmenys iš Viešųjų pirkimų komisijos, kuriai vadovauja Arūnas Čenkus, kam reikia net pateikia ant lapelio įmones, kurias reikia pakviesti dalyvauti pirkimuose apklausos būdu. Taip ir sukasi mūsų rajono objektuose „Irdaiva“, „Struktūra“, o visus reiklaus prižiūri „Teisa“, esančios FNTT tyrime.

 

Meras mėgsta BMW!

Graudi situacija, kai meras, į kurį dalis žmonių dėjo viltis kaip į jauną ir nesugadintą, tik marionetė savo kėdėje, kuri neišlipa iš prabangaus BMW, kursuojančio tarp Švenčionių ir Vilniaus, iš kur kasdien parsiveža sostinėje gyvenantį merą ir vakare nuveža nakvoti namo. Rimantas Klipčius be sąžinės graužaties važinėja tuo pačiu BMW, dėl kurio taip kalė buvusį merą, kaltino biudžeto lėšų švaistymu prabangiai mašinai, tik kelionės daug ilgesnės. Tuo tarpu jo lygio vadovai važinėja kukliau - „Škodomis“, kaip, beje, ir būdamas policijos generaliniu komisaru važinėjo premjeras Saulius Skvernelis.

Vytautas BULKA

Rajono tarybos narys

 
Reklaminis skydelis