Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Švenčionių rajono skyriaus nariai, lankantys dienos užimtumą pagal vykdomą "Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje" projektą,  pageidavo organizuoti susitikimą su talentingais LASS nariais, gyvenančiais ir kuriančiais kituose rajonuose.  Narių pageidavimu toks renginys, kuris vadinosi „Knygos kitaip“ įvyko Švenčionių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje.

Į susitikimą su rajono organizacijos nariais bei  visuomenės atstovais atvyko Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro projekto vykdytoja tautodailininkė Lina Norkienė, kurianti megztas knygas vaikams, ir  Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotoja poetė Vilija Dumbliauskienė.  Susitikime Lina Norkienė pasakoje, kas ją paskatino pradėti kurti, tiksliau, megzti vaikiškas knygeles blogai matantiems  ar neregiams vaikams.  Knygelėse atgimusius  megztus vaizdinius nematantis vaikas gali įsivaizduoti realiame gyvenime - jų paskirtį ar išvaizdą. Šiuo metu autorė gali didžiuotis jau išleidusi į gyvenimą net devynias knygeles vaikams. Kai kurių turi po du egzempliorius. Jas mielai skolina bibliotekoms, kad kuo daugiau bibliotekų lankytojų susipažintų su galimybe linksmai ir turiningai praleisti šeimos laisvalaikius.  Pažiūrėjus, palietus megztus kūrinius gal kiltų idėjų patiems kurti,  bandyti ką nors panašaus. Tautodailininkė mielai atvyktų į mokyklose organizuojamus edukacinius rankdarbių būrelių užsiėmimus  ir pamokytų mezgimo technikos ir  naujų idėjų. Linos Norkienės megztų knygų paroda ,,Knygos kitaip“ keliaus ir po kitas Švenčionių rajono miestų bibliotekas. Tai tikrai nuostabūs kūriniai.

  Kartu su tautodailininke renginyje dalyvavo Lietuvos aklųjų  bibliotekos darbuotoja poetė neregė Vilija Dumbliauskienė. Ji mūsų rajone lankėsi antrą kartą. Pirmas poetės vizitas buvo pernai Pašaminės kaimo bibliotekos filiale. Šį kartą poetė vyko pas mus kaip pas senus gerus bičiulius.  Naujausius eilėraščius skaitė užrašytus Brailio raštu.  Renginio metu savo kūrybos eiles, padedamas  Švenčionių rajono senų ir neįgalių žmonių globos namų socialinės darbuotojos Deimantės Gedžiūnaitės, skaitė organizacijos narys Marijonas Svirbutavičius. Susirinkusieji Marijono klausė, kaip būdamas neregys kuria eilėraščius?  Atsakymas atviras ir nuoširdus: mintyse sukurtus  vaizdinius šlifuoju tol, kol pačiam patinka.  Mintimis vis grįžtu į tuos laikus kol ,dar matė, kur gyveno, su kuo draugavo.  Spaudžia prie lovos esantį skambutį - kviečia dirbantį darbuotoją, ir jis užrašo naujausią posmą ar eilėraštį, o ryte atėjusi Deimantė eiles suguldo baltame popieriaus lape ir saugo . Jis jau daug metų gyvena senų ir neįgalių žmonių globos namuose.

Pasiklausiusi Vilijos Dumbliauskienėsir Marijono  Svirbutavičiaus eilių,  pirmą kartą viešai išdrįso savo kurtus eilėraščius  skaityti aktyvi rajono organizacijos narė  Rėnė Kurcevič. Klausantis jos eilių nė vienam akyse sužibo ašaros. Klausytojai galėjo mintimis grįžti į savo jaunystės prisiminimus, pirmus pasimatymus...

Po renginio dar ilgai niekas nesiskirstė - bendravo prie kavos puodelio, gėrėjosi megztomis knygomis, jas lietė užmerktomis akimis bandėme atkurti realų vaizdą. Kai kurie net bandė kurti naujus ketureilius.

Stasė MAŽUOLIENĖ