Vilniaus mokytojų namų kiemelyje birželio 3 d. vykusi vienuoliktoji Vilniaus mokytojų namų organizuojama Lietuvos senjorų dainų ir šokių šventė „Mes vėl kartu“ dalyvius ir žiūrovus pripildė energijos ir nepakartojamų įspūdžių. Šventė rengiama nuo 2006 m. Pastaruosius trejus metus ji sudaryta iš dviejų dalių – šokių ir dainų.

„Šokių popietė“ kaip atskira šventės dalis vyko jau trečius metus iš eilės. Kiekvienais metais į „Šokių popietę“ prisijungia vis daugiau kolektyvų, o šiais metais, kurie yra paskelbti tautinio kostiumo metais, galima buvo susipažinti ir visų Lietuvos regionų tautinius kostiumus. Pasak choreografės Almos Lomsargės, garbaus amžiaus šokėjams tai ypatinga proga dovanoti vieni kitiems savo šokį, bendrauti.

Trečią kartą iš eilės į šią šventę vyksta ir Švenčionių rajono atstovai: Švenčionių kultūros centro „Trepsis“ (vadovė Jolanta Razmienė) ir Švenčionėlių kultūros centro „Senjorai“ (vadovė Vida Vilutienė). Jie harmoningai įsiliejo į spalvingą daugiau nei 50 kolektyvų būrį iš visos Lietuvos. Iš viso Vilniaus mokytojų namų kiemelyje sukosi apie 1000 šokėjų iš Kėdainių, Švenčionėlių, Švenčionių, Ukmergės, Pasvalio, Radviliškio, Rokiškio, Skuodo r, Šilalės r. Kaltinėnų, Upynos, Kvėdarnos, Telšių r., Tauragės, Utenos, Vievio, Vilkaviškio, Kelmės, Kražių, Kupiškio, Lentvario, Marijampolės, Molėtų, Paįstrio, Bernatonių, Panevėžio, Zarasų, Šiaulių, Kauno ir Vilniaus.

Lietuvos senjorų dainų ir šokių šventė – tai išskirtinė galimybė ne tik visos Lietuvos senjorams parodyti savo sukauptą gyvenimišką patirtį dainomis ir šokiais, bet ir visai miesto bendruomenei pabūti kartu, pajusti skirtingų kartų dvasinį ryšį bei bendrystę. Per šias šventes užsimezgė ir graži „Senjorų“, „Trepsio“ ir Vilniaus mokytojų namų draugystė. Vilniškiai saviveiklininkai taip pat jau viešėjo ir Švenčionėlių kultūros centro „Kapelų šventėje“.

Kadangi „Trepsis“ ir „Senjorai“ šventės organizatoriams gerai žinomi ir laiko patikrinti kolektyvai, jungtinei abiejų kolektyvų šokėjų trupei buvo sudaryta galimybė atlikti net penkis šokius, kai tuo tarpu kitiems kolektyvams – tik po pora. Už galimybę dalyvauti šioje svarbioje šventėje abu kolektyvai ir jų vadovės dėkingos Aurimui Baliukoniui, Švenčionių ir Švenčionėlių kultūros centrų direktoriui.

Įspūdinga buvo ir „Dainų vakaro“ programa. Lietuvos dainuojantys senjorai parengė programą, kurioje skambėjo pirmosios kartos lietuvių lengvosios muzikos kompozitorių dainos. Ypač didingai nuskambėjo finalinė daina „Mūsų dienos kaip šventė“, kurią traukė ir dalyviai, ir žiūrovai.

Renginį vedė etnologė Gražina Kadžytė.