Mes turime 122 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1890
mod_vvisit_counterŠią savaitę:26935
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:1890
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:150279

Keturkojams pasieniečiams pareigos – tarsi smagus žaidimas

2012 m. sausio 14 d., šeštadienis Nr.4 (1147)

Jei pareigūnams kova su nusikalstamumu yra sunkus ir atsakingas darbas, tai kitiems įstatymo sergėtojams – šunims – toks užsiėmimas yra tarsi žaidimas. Sieną kirtusioje mašinoje ieškoti narkotikų ar miške rasti dingusį žmogų keturkojams yra jaudinantis iššūkis, už kurį jie gauna apdovanojimą – skanėstą ar kinologo pagyrimą. Tačiau kad šuo taptų pilnaverčiu pasieniečių komandos nariu, reikia bent dviejų metų treniruočių, o tokio gyvūno kaina gali siekti ir 30 tūkst. Lt.

Kaip teigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) kinologinės veiklos vadovas Žydrūnas Karčiauskas, per pastaruosius keletą metų keturkojų pasieniečių partnerių paruošimo lygis, gyvenimo bei darbo sąlygos Lietuvoje ženkliai pagerėjo ir niekuo nenusileidžia Vakarų Europos šalių pasienio tarnyboms. Prie to didžiąją dalimi prisidėjo Išorės sienų fondo (ISF) lėšos. Iš viso pagal šio fondo daugiametę 2007-2013 m. programą pasieniečių kinologijos veiklai ir materialinei bazei numatyta skirti 387 tūkst. eurų. Dalis lėšų buvo skirti kinologų ir jų augintinių mokymams. Praėjusiais metais pareigūnai įgūdžius lavino dalyvaudami patyrusių Suomijos instruktorių mokymuose, kurie buvo finansuoti iš ISF 2009 m. metinės programos lėšų.

 

Skatinami žaidimais

Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardoje dirbantis pasienietis kinologas Arūnas Krivičius buvo vienas iš 22 Lietuvos specialistų, dalyvavusių suomių instruktorių mokymuose. „Kadangi aš su savo penkerių metų belgų avigane Taiga dirbu žalioje juostoje, man aktualiausia žmonių paieška. Suomijos kinologai, pasižymintys itin didele patirtimi ir aukštu kompetencijos lygiu, pademonstravo naujausią darbo su šunimis metodiką ieškant asmenų, sekant pėdsakus. Gautas žinias perduodu savo kolegoms, jau dabar galime pasakyti, kad įgyta patirtimi ir žiniomis esame patobulėję per visą galvą“, - pasakojo VSAT pareigūnas.

Tarnybiniai šunys mokymuose sutvirtino nuo vaikystės jiems skiepytus įgūdžius rasti pasislėpusį žmogų, atpažinti ir aptikti narkotines medžiagas, tabaką, sprogstamąsias medžiagas. A.Krivičiaus teigimu, tarnybinio šuns dresavimas vyksta linksmo žaidimo forma, nenaudojant jokios prievartos. „Šuniui pareigų atlikimas teikia džiaugsmą, kaip mes vadiname, gyvenimo malonumą. Kiekvienas šuo skatinamas jam priimtiniausia motyvacija. Pavyzdžiui, gerai atlikusi užduotį, Taiga pamaloninama žaidimu su skudurine pele ar kamuoliuku, jai tai didžiausias džiaugsmas, dėl kurio ir stengiasi. Kai šuo tampa tarsi šeimos nariu, su kuriuo kartu ir keliamasi, ir gulamasi, tarpusavio supratimas tampa ypač stiprus“, - sakė pašnekovas.

A. Krivičius su Taiga Lavoriškių užkardos ruože prie sienos su Baltarusija patruliuoja paromis. „Darbą pradedu aštuntą ryto ir baigiu po paros. Visą tą laiką patruliuojame arba pėsčiomis, arba specialiu transportu. Įtartinų pėdsakų užtinkame kone kiekvieną dieną, štai neseniai Taiga tokiais sekė net dvidešimt kilometrų, bet tuomet pažeidėjų aptikti nepavyko. Dažniausi pažeidimai šioje pasienio vietoje – nelegalūs imigrantai ir akcizinių prekių kontrabanda. Prieš pusantro mėnesio Taiga surado 18 dėžių rūkalų, kurios buvo paslėptos įvairiose miško vietose, taip pat padėjo surasti ir sulaikyti įtariamą kontrabandininką. Jei ne belgų aviganė, kontrabandinis krovinys greičiausiai būtų likęs nepastebėtas. Taiga taip pat talkino aptinkant ir sulaikant ne vieną sienos pažeidėją, padėjo surasti keletą miške pasiklydusių senolių“, - teigė VSAT kinologas.

Paklaustas, ar tarnybiniai šunys yra išties tokie disciplinuoti ir nekrečia šunybių, kinologas prisiminė, jog Taiga eibių prikrėsdavo tik būdama jaunesnė. „Kol sulaukė vienerių, Taiga ne kartą pasiautėdavo namie, tai batus sugriauždavo, tai laidus apkramtydavo. Dabar ji jau ramesnė – kadangi pasieniečių šunys gauna išties didelį darbo ir treniruočių krūvį, namie jie dažniausiai tik ramiai ilsisi ir miega“, - aiškino A. Krivičius.

 

Indėlis – neišmatuojamas pinigais

VSAT kinologinės veiklos vadovas Žydrūnas Karčiauskas pasakojo, kad Lietuvos valstybės sienos apsaugoje tarnaujantys šunys skirstomi pagal tris specializacijas – vieni dirba žalioje juostoje ir geba aptikti pėdsakus bei jais sekti, rasti paslėptus daiktus ir ieškoti ir sulaikyti asmenis, antri tarnauja pasienio kontrolės punktuose, o jų pareiga yra įvairių nelegalių medžiagų paieška, treti geba daryti ir tai, ir tai, todėl vadinami universalais, tokių keturkojų Lietuvos sienos apsaugoje šiuo metu tarnauja 45.

„Tarnybinio šuns paruošimas – tai ilgas, brangus ir sudėtingas procesas, prasidedantis jau nuo šuniuko parinkimo. Sienos apsaugai tinka tik geros sveikatos, ištvermingi ir motyvuoti šunys. Šios savybės nustatomos specialiais testais, o pats mokymo, treniruočių procesas trunka iki dviejų metų, nors tarnauti tokie gyvūnai paprastai pradeda būdami vienerių. Yra paskaičiuota, kad vieno tarnybinio šuns išlaikymas per metus kainuoja apie 2,5 tūkst. litų. Palyginti su šių keturkojų indeliu saugant Europos Sąjungos išorės sienas ir sulaikant pažeidėjus, padedant pasieniečiams atlikti kitas svarbias funkcijas, tai nėra daug. Būna nemažai situacijų, kai šuo gelbsti ir pačiose beviltiškiausiose situacijose, kur žmogus yra bejėgis“, - tvirtino Ž. Karčiauskas.

Juozas DULKEVIČIUS