Įsibėgėjęs Švenčionėlių jaunimo kūrybinis projektas „Miesto portretas“ jau įžengė į kitą etapą: savaitgalį ir šios savaitės pradžioje būrys kūrybingų jaunuolių kartu su projekto sumanytojomis Kristina Jusyte ir Orinta Politaite bei trečiakurse tapytoja Rasa Deveikyte piešė grafičius ant betoninių sienų ties geležinkeliu. Traukinių keleiviai smalsiai žvelgė pro langus, stebėdami spalvingus piešinius ir būrelį linksmų, kūrybingų, draugiškų ir simpatiškų jaunuolių.

Beje, ketvirtus metus tęstinį projektą su užsienio partneriais Marijampolėje vykdantis pasaulinio garso menininkas Niujorke gyvenantis lietuvis Ray Bartkus yra pabrėžęs, kad efektingiausias ir pigiausias būdas yra sienų tapyba. Ji reikalauja mažiausiai finansų, bet duoda didžiausią naudą miestui. Išpiešta pastato siena, pro kurią praeini, tampa traukos objektu, ji pasidaro ypatinga, sukuria savo nuotaiką. R.Bartkus sakė: „Kai į Marijampolę kviečiu menininkus, visada sakau, kad jie turės pačius nuostabiausius pagalbininkus – miesto jaunimą. Aišku, tai naudinga ir pačiam jaunimui, kuris prisideda prie pastatų gražinimo, gauna įgūdžių, auga kaip miesto šeimininkas.“

Apie poreikį jaustis savo gimtojo miesto dalimi, prisidėti prie jo gražinimo ir patrauklumo, turėti mielą kampelį susiburti kalbėjo ir švenčionėliškės Kristina su Orinta. Joms pritarė ir Rasa. Nors merginos dabar jau įsikūrusios Lietuvos didmiesčiuose, bet myli Švenčionėlius ir džiaugiasi, kad čia randa daug bendraminčių. Su projekto iniciatorėmis ir dalyviais susitikau karščiu alsuojančią popietę. Laimė, šalia augantys vešlūs medžiai teikė atgaivą pavėsyje. Nors piešiniai dar nebuvo baigti, tačiau rinktis dažus ir baigti darbus ragino kylantys debesys ir stojusi visiems gerai žinoma tvankuma, kokia būna tik prieš audrą.

Šiomis dienomis piešiniai jau turėtų būti baigti, nors taip sparčiai dirbti, kaip norėtųsi, trukdė ir prašniokščiančios liūtys, ir tropinio karščio antplūdis.

Projekto sumanytojos ir dalyviai svajoja, kad pavyks surasti, kas padovanos keletą iš europadėklų sumeistrautų suolų, ir nišoje palei spalvingą sieną pavyks įkurti jaukią erdvę jaunimo vasaros susibūrimams.

Irena POŽĖLIENĖ