Lygiai prieš 10 metų, 2007 m. rugpjūčio 19 d., iškilmingai buvo paminėtas Švenčionėlių šv. Edvardo parapijos 100 metų jubiliejus. Iškilmėse dalyvavo ir kardinolas Audrys Juozas Bačkis, nemažas būrys kunigų. Nė nepastebėjome, kaip praėjo ištisas dešimtmetis, bet minint parapijos 110-ąsias metines, bus ne pro šalį prisiminti parapijos įkūrimo pradžią, žmones, kurie dėjo visas pastangas, kad būtų įkurta Švenčionėlių parapija, nes parapijos įkūrimas, bažnyčios pastatymas Švenčionėlių vystymosi raidoje suvaidino svarbų vaidmenį.

Devynioliktojo amžiaus antroje pusėje, nutiesus geležinkelį Sankt Peterburgas-Varšuva ir Švenčionėliuose pastačius geležinkelio stotį, Švenčionėlių plėtra įgavo pagreitį. O iki geležinkelio nutiesimo apie vietovę, kur dabar yra Švenčionėliai, žinių beveik nėra. 1896 m. išleistame K.Jablonskio leidinyje „Lietuvos inventoriai“ paskelbtas ir aprašas Švenčionėlių palivarko, kuris tuo metu priklausė Juodiškio dvarui, o dvarą valdė Smolensko kašteliono žmona Marijona Chrapovickienė. 1897 m. Švenčionėliuose jau gyveno 1340 gyventojų. Daugėjo žmonių, tad, matyt, logiška, kad jie pradėjo galvoti apie savo bažnyčią, nes iki artimiausios – Kaltanėnuose – geri 10 kilometrų. Beje, Švenčionėliai tuo metu priklausė Kaltanėnų parapijai. Iki Švenčionių buvo dar toliau. 1900 m. Švenčionėlių gyventojai prašė caro valdžios leidimo prie kapinių pastatyti koplyčią. Leidimą gavo tik po trejų metų, bet žmonės suprato, kad koplyčios bus per maža, todėl prašoma leidimo statyti bažnyčią. Tuo metu Švenčionių dekanatui vadovavo dekanas Jonas Burba. Šis kunigas paliko ryškų pėdsaką Švenčionių krašte. Jo pastatyta N.Daugėliškio bažnyčia stovi iki šiol. 1905 m. Švenčionėliuose, mediniame name Vilniaus g. jis įrengė altorių. Čia buvo aukojamos pirmosios šv. Mišios, o kai buvo gautas leidimas statyti bažnyčią, gyventojai iš Mylių k. pervežė išardyto svirno medieną, iš kurios Miežionėlių kaimo padovanotoje žemėje buvo pradėta bažnyčios statyba, kuri buvo užbaigta apie 1907 metus. Tais pačiais metais buvo gauti ir visi leidimai naujos Švenčionėlių parapijos įkūrimui.

Laimingas sutapimas, o gal apvaizdos ranka, bet tuometinis Vilniaus arkivyskupas metropolitas baronas Eduard fon der Ropp rūpinosi naujų parapijų kūrimu, viena iš jo pastangomis įkurtų parapijų yra ir Švenčionėlių šv. Edvardo parapija. Šiuo vardu buvo konsekruota ir pirmoji Švenčionėlių bažnyčia, išstovėjusi iki 1959 m., kai buvo pašventinta 30 metų statyta mūrinė bažnyčia, kuri buvo konsekruota Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios vardu.

O dabar trumpai prisiminkime per 110 metų čia klebonavusius kunigus.

1905-1908 m. Švenčionėlių parapijos klebonu buvo jos įkūrėjas ir pirmosios bažnyčios statytojas Jonas Burba. Visur, kur kunigavo Jonas Burba, daug dėmesio skyrė lietuvybės puoselėjimui, uždraustos lietuviškos spaudos platinimui. Beje, šis šviesaus atminimo dvasiškis palaidotas Kaltanėnų kapinėse.

1908-1912 m. Švenčionėlių parapijai vadovavo klebonas Juozapas Balčiūnas, o 1912-1919 m. – Pranciškus Čaglys. Trumpai, 1919-1920 m., klebonu buvo Kazys Trukanas, o 1920-1929 – Silvestras Butkus. 1929 m. į Švenčionėlius buvo paskirtas lietuvybės skleidėjas Ambraziejus Jakavonis, kuris pradėjo naujos bažnyčios statybą, taip pat jis suorganizavo ir Liaudies namų statybą. Ši statyba nepatiko tuometinei lenkų okupacinei valdžiai. 1934 m. Ambraziejus Jakavonis iškeliamas iš Švenčionėlių parapijos į Eitminiškių parapiją. 1943 m. balandžio 24 d. kunigą Ambraziejų Jakavonį išsivedė Armijos krajovos smogikai. Nežinoma nei jo žūties, nei amžinojo poilsio vieta. Tragiška lemtis ištiko ir antrą Švenčionėlių bažnyčios statytoją Boleslovą Bazevičių, klebonavusį Švenčionėliuose 1934-1942 m. Jam vadovaujant buvo baigtos mūryti naujos bažnyčios sienos, padaryti perdengimai. 1942 m. gegužės 20 d. parapijos kleboną Boleslovą Bazevičių ir vikarą Janą Naumovičių kartu su parapijiečiais, keršydami už aukšto pareigūno nužudymą, sušaudo vokiečiai. Beje, yra duomenų, kad prie to prisidėjo ir policijoje tarnavę mūsų tautiečiai. Sušaudytus kunigus buvo leista palaidoti Miežionėlių kapinėse.

Trumpai 1942 m. klebonu buvo Juozas Poškus, 1942-1956 klebonu buvo Norbertas Budzilas. 1944 m. jis buvo trumpam pasitraukęs iš klebono pareigų. Tuo metu parapijos administratoriumi buvo Vladas Gimžauskas. 1956 į Švenčionėlius buvo paskirtas energingas kunigas Bronislovas Laurinavičius, kuris ėmėsi bažnyčios statybos užbaigimo darbų. Sunku net įsivaizduoti, kiek pastangų ir išminties reikėjo klebonui Bronislovui Laurinavičiui, kad būtų gauti visi sovietinės valdžios leidimai bažnyčios statybai užbaigti. 1959 m. nauja mūrinė bažnyčia Švenčionėliuose buvo pašventinta ir konsekruota Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios vardu. Tragiška lemtis ištiko ir trečią Švenčionėlių bažnyčios statytoją kunigą Bronislovą Laurinavičių. 1981 m. lapkričio 24 d. Vilniuje jis KGB agento buvo pastumtas po pravažiuojančiu automobiliu. Tai, ko gero, buvo kerštas už antitarybinę veiklą, dalyvavimą Helsinkio grupėje.

Nuo 1968 iki 1981 m. Švenčionėlių parapijai vadovavo Julius Baltušis, kurį pakeitė kunigas Kazimieras Gailius (jau taip pat šviesaus atminimo), parapijai vadovavęs iki 2004 m., t. y. 23 metus. Nuo 2004 iki 2014 m. Švenčionėlių parapijai vadovavo klebonas Edmundas Paulionis. Dabar nuo 2014 m. parapijai vadovauja klebonas Raimundas Macidulskas.

Laikas į užmarštį neša įvykius, datas, vardus. Mažėja ir žmonių ne tik Švenčionėliuose, bet ir parapijoje. Minint Švenčionėlių parapijos įkūrimo šimtmetį bažnyčioje buvo atidengta atminimo lenta, kiek vėliau atidengta atminimo lenta tragiškos lemties bažnyčios statytojams kunigams Ambraziejui Jakavoniui, Boleslovui Bazevičiui ir Bronislovui Laurinavičiui. Šios gražios akcijos iniciatorius kolekcininkas, mecenatas, Švenčionėlių patriotas Zigfridas Jankauskas. Manau, kad norint įamžinti tiek parapijos įkūrėją Joną Burbą, tiek naujos bažnyčios statytojų atminimą būtų galima jų vardais pavadinti gatves Švenčionėliuose, nes kažkaip nesąžiningai išeina, vieno bažnyčios statytojo Bronislovo Laurinavičiaus gatvė yra, o kitų dviejų – ne. Nes jei nebūtų Ambraziejaus Jakavonio padarytos pradžios, Boleslovo Bazevičiaus darbų tęsinio, nebūtų ir pabaigos po 34 metų 1959 m. Bet tie sprendimai – jau rajono tarybos prerogatyva, o aš dabartinio Švenčionėlių šv. Edvardo parapijos klebono Raimundo Macidulsko vardu norėčiau visus pakviesti į iškilmingą 110 metų šventę rugpjūčio 20 d. Švenčionėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčioje. Pradžia 12 val.

Algis JAKŠTAS