Mes turime 449 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4579
mod_vvisit_counterŠią savaitę:14766
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:90796
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Rakštelių kaimas vėl turi kryžių

2017 m. rugpjūčio 19 d., šeštadienis Nr.58 (1687)

Ko gero, sunku būtų ir suskaičiuoti, kiek anksčiau Lietuvoje buvo kryžių. Kai kurie kaimai net ne po vieną turėjo. Net tris kryžius turėjo ir Rakštelių kaimas, bet nors ir įsikūręs gražioje erdvėje, čia nuo žilos senovės gyveno žmonės, apie tai byloja prie Švento ežero buvusio mūsų protėvių alkalnio vieta, prie Miškinio ežero rymantis Rakštelių piliakalnis. Dabar Rakštelių kaimas kaip ir dauguma Lietuvos kaimų gerokai ištuštėjęs, jau senokai neliko ir trijų kaime buvusių kryžių. Matyt, ne veltui sakoma, kad kryžius ne tik kančios, bet daugiau vilties ženklas. Matyt, galvodami apie viltį, apie kaimo išlikimą, Rakštelių kaime gyvenantys ar jau po pasaulį išsiblaškę žmonės pradėjo galvoti apie kryžiaus pastatymą. Kartais mintys materializuojasi. Kaip po šv. Mišių kalbėdamas pagrindinis kryžiaus Rakštelių kaime iniciatorius Saulius Nagurnas sakė, savotišką baltą pavydą sukėlė ir kaimynai iš Didžiasalio kaimo, pirmieji pasistatę kryžių. Kai buvo nuspręsta statyti Rakšteliuose naują kryžių, kryždirbį susirado netoliese – tai ne vieną kryžių padaręs Arvydas Cicėnas. Ir štai rugpjūčio 12 d. ne tik Rakštelių kaimo gyventojai ir išeiviai iš šio kaimo, bet ir aplinkinių kaimų gyventojai susirinko į kryžiaus pašventinimo šventę.

Didžiulė eisena nusidriekė, kai žmonės ėjo prie kryžiaus, kurį pašventino Ceikinių parapijos administratorius kunigas Marijonas Savickas. Kryžiaus pašventinimo ceremonijoje ir šv. Mišiose dalyvavo ir N.Daugėliškio klebonas Bernardas Augaitis bei kunigas Antanas Valatka. Kadangi atviroje erdvėje buvo labai karšta, tai šv. Mišios buvo aukojamos kaime, kur ir medžiai šiokį tokį pavėsį davė, o ir Dievulis pagailėjo susirinkusių ir saulę uždengė lengvu debesėliu.

Po šv. Mišių buvo išdalinta nemažai dovanų. Kunigas Marijonas Savickas kryžiaus pastatymo iniciatoriui Sauliui Nagurnui ir jo seserims Vidai Nagurnaitei ir Vilmai Daugirdienei įteikė šventus paveikslus. Nemažai simbolinių dovanų išdalino ir Saulius. Jos buvo skirtos ir bažnyčiai, ir žmonėms, aktyviai prisidėjusiems prie kryžiaus statymo idėjos įgyvendinimo. Šventėje dalyvavę LR Seimo nariai Gintautas Kindurys ir Vytautas Rastenis įteikė padėką kryždirbiui Arvydui Cicėnui.

Pasibaigus šv. Mišioms ir išdalinus dovanas, šventė tęsėsi toliau. Čia buvo ir muzikos, ir dainų, ir prisiminimų, ir konkursų, kuriuos sugalvojo netoliese esančio Šutonių kaimo bendruomenės „Pavasaris“ pirmininkė Jurgita Petrovičienė, kurios rankose ir buvo visos šventės gijos. O užbaigti šį trumpą pasakojimą norėčiau kunigo Marijono Savicko pasakytais žodžiais.

- Kryžiuje yra mūsų jėga ir mūsų išganymas. Kristaus kryžiumi mes esame pažymėti per krikšto sakramentą, Kryžiaus ženklas lygi mus visą gyvenimą. Kol krikščionybę mūsų tautai nešė su kalaviju ir ugnimi, mūsų tauta priešinosi ir garbino senuosius dievus, tiktai kai krikščionybė buvo nešama su meile, Kristaus evangelija, lietuvis nusilenkė Kristaus kryžiui. Per tuos šešis šimtus metų mūsų tautoje kilo kryžiai. Ne veltui Lietuva vadinama kryžių žeme. Kryžius yra Dievo meilės ženklas mums. Kristaus kryžiumi mes esame išgelbėti, Kristaus kryžiaus kančia mes esame sutaikyti su dangiškuoju Dievu. Kristaus kryžiaus dėka mes esame Dievo vaikai ir amžinojo gyvenimo paveldėtojai. Kryžius yra ir auka, ir altorius. Džiugu, kada mūsų tautoje kyla nauji kryžiai. Pastatydami kryžių visai Lietuvai ir visam pasauliui kalbame, kad mūsų krikščioniška tauta yra gyva, kad tautos dvasia yra gyva. Kristaus kryžiuje yra mūsų ateitis ir mūsų pergalė.

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis