Krikščioniškame pasaulyje Žolinė švenčiama nuo V amžiaus ir vadinama Mergelės Marijos dangun ėmimo švente. Nuo 2000 m. Lietuvoje ši tradicinė šventė buvo perkelta į valstybinės rangą, ir gavome dar vieną šventinę dieną kalendoriuje. Su Žoline yra siejama nemažai papročių, vienas jų – žolynų šventinimas, o šventinti žolynai buvo naudojami ypatingais atvejais.

Žolinės išvakarėse – rugpjūčio 14 d. pavakare – teko dalyvauti įdomioje šventėje Šutų kaime, kurią surengė ūkininkai Danutė ir Vaclovas Gabrinavičiai ir jaunoji ūkininkė jų dukra Jolita. Suvažiavo svečiai ne tik iš mūsų rajono, bet ir iš Vilniaus, Utenos, Kupiškio, Kauno rajonų, net iš Žemaitijos – iš Kretingos ir Tauragės atvažiavo. Vakaro vedimo gijas šeimininkai patikėjo Alytei Šiekštelienei ir Vitalijui Laptevui. Pastarieji ne tik dainavo, grojo, bet ir nemažai įvairiausių siurprizų buvo paruošę. Tie siurprizai buvo vienaip ar kitaip susiję su Žoline. Pirmiausia šeimininkams Danutei ir Vaclovui buvo įteikta simbolinė duona, po to visiems svečiams po mažą puokštelę lauko žolynų. Kiek teko girdėti, dauguma tas puokšteles kitą dieną pašventino per šv. Mišias.

Būdamas tokioje šventėje pasidžiaugi tuo, kad ūkininkai ne tik dirba, bet ir gražiai šventes sugeba suorganizuoti. Kas žino, gal ši šventė, suburianti bendraujančius žmones, taps Šutuose tradicine, nes visos prielaidos tam yra. Yra ramus kampelis, yra noras susibėgti krūvon ir ne tik apie rūpesčius, apie mažas supirkimo kainas bei kitas problemas pakalbėti, bet ir džiaugsmais pasidalinti, nes gyvenimas – tai įvairiaspalvė spalvų paletė – čia jų daugiau nei vaivorykštėje.

Algis JAKŠTAS