Mes turime 127 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1687
mod_vvisit_counterŠią savaitę:32154
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:32154

Aštrūs pojūčiai: kelionė į Tatrų kalnus

2017 m. rugpjūčio 23 d., trečiadienis Nr.59 (1688)

Jau tapo tradicija, kad kiekvienais metais mokiniai, lankantys lenkų kalbos mokyklėlę Švenčionėliuose, kuriai vadovauja mokytoja Danuta Juzefovič, leidžiasi į kelionę po gražiausius Lenkijos kampelius. Šiemet mokiniai turėjo galimybę aplankyti vaizdingus Tatrų kalnus. Šią kelionę, kaip ir kiekvienais metais, finansavo Švenčionėliuose įsikūrusios įmonės UAB „Velga-Vilnius“ savininkas Juzefas Fedorovičius.

 

Įsikūrėme Ruvnicos kalno papėdėje

Ankstyvą liepos 17- osios rytą, įveikę apie 1000 km, mokiniai atvyko į Ustron miestą ir po visą dieną trukusios kelionės įsikūrė viešbutyje, esančiame Ruvnica (884 m. aukščio) kalno papėdėje. Pro balkono langus atsivėrė nuostabūs vaizdai į Palenice ir Čantorijos (995 m.) kalnus. Mieste Ustron nuolat gyvena 16 000 gyventojų, o vasaros sezonu jų smarkiai padaugėja. Tai miestelis, aktyviai plėtojantis įvairią sporto kultūrą, ypač slidinėjimo sportą ir pramogas, sanatorinį ir reabilitacinį gydymą - dėl itin švaraus oro čia gydytis atvyksta plaučių ligomis sergantys žmonės. Silezijos regionas, kuriam priklauso Ustron, yra įvairiapusis tiek geografiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Čia plačiai išvystyta tiek pramonė su kasyklomis bei gamyklomis, tiek turizmas. Turistų mėgstami ir gausiai lankomi objektai - Beskid Zywiecki ir Slaski kalnai su slidinėjimo trasomis, kurių bendras ilgis – virš 200 km.

Populiariausi kurortai – Szcyrk, Wisla, Brenna ir Ustron miesteliai.

Mums visiems rūpėjo kuo daugiau pamatyti, sužinoti ir, be abejo, kuo aukščiau užlipti ar pakilti. Todėl viena iš didžiausių atrakcijų šiame kalnų regione ir buvo kilimas specialiais uždarais keltuvais – vagonėliais į Szyndzielnia kalną Bielsko-Bialo mieste. Dalį kelio ėję pėsčiomis, dalį kilę keltuvais, atsidūrėme 1026m aukštyje virš jūros lygio, iš kur atsivėrė nuostabūs vaizdai į apačioje esantį miestą Bielsko-Bielo ir supančius kalnus. Įdomu tai, kad būtent šiame mieste buvo nufilmuoti animaciniai filmukai „Reks“ ir „Liolik i Bolik“, su kuriais užaugo mūsų tėveliai. Toliau keliavome į miestą Žywiec, kuris įsikūręs šalia ežero tuo pačiu pavadinimu. Miestas garsėja ne tik muziejais, meno galerijomis, bet ir čia gaminamais Žywiec alaus gaminiais. Kita mūsų stotelė buvo kalnas pavadinimu Žar, esantis netoliese Žywiec miesto. Į jį (761 km virš jūros lygio) kilome specialiu elektriniu kalnų traukinuku. Grožėjomės puikiais vaizdais, atsiveriančiais kalno viršūnėje, o dangų puošė daugybė skraidančių parasparnių, kylančių į dangų nuo Žar kalno. Šis kalnas garsėja tuo, kad čia įsikūrusios parasparnių bei sklandytuvų mokyklos. Čia veikia antra pagal dydį vandens elektrinė Lenkijoje, kuri įvardijama ir kaip pati aukščiausia iš 23 šalyje veikiančių elektrinių. Kadangi kalno viršūnė yra pakankamai plokščia ir lygi, naudojant palankias gamtines sąlygas čia buvo įrengta vandens talpykla, kurioje telpa 2 310 000 kub. metrų vandens, o maksimalus gylis – 28 m. Tai yra pigios elektros gamybos šaltinis.

 

Zakopanė

Kelionė link Zakopanės miesto, vadinamo kalnų širdimi, buvo žavinga: Guralių tradicijos, folkloras, bažnyčios, vilos, medinės trobos, pastatytos pagal Zakopanei būdingą stilių. Zakopanė – tikras turistų traukos centras. Kiekvienais metais miestą aplanko daugiau nei 3 milijonai turistų. Tai tampa nemažu iššūkiu miestui, kuriame nuolat gyvena tik 30 tūkst. gyventojų. Daugelis turistų, atvykusių čia, pirmiausia skuba aplankyti Krupuvkos – gražiausios reprezentacinės gatvės, nesunkiai pasiekiamos pėsčiomis, kur gausu odos ir medžio gaminių, vilnos, avių kailių bei suvenyrų. Mums buvo smalsu visa tai apžiūrėti. Viena seniausių Zakopanės objektų yra senoji bažnyčia, pastatyta 1847 m. Užėję įsitikinome, kad tai unikali, vien iš medžio pastatydinta, medienos gaminiais dekoruota bažnyčia, graži savo savitumu. Kiek vėliau, geltonuoju kalnų traukinuku pakilus į Guboliuvkos kalną, mūsų laukė smagi pramoga – kalnų rogutės. Be to, ten atsivėrusios panoramos įspūdžio nepajėgė užgožti niekas. Galima bandyti aprašyti, įamžinti tuos nuostabius kalnų peizažus, bet kiekvienam būtina nors kartą tai pamatyti savo akimis, jog suvoktum, koks Tatrų grožis atsiveria prieš tave, besileidžiant keltuvu net 1619 metrus žemyn. Džiaugiamės, kad galėjome tai išvysti.

 

Krokuva

Dar viena diena buvo skirta kelionei į žavingąją Krokuvą. Pakeliui į šį miestą užsukome į dar vieną gausiai turistų lankomą tašką – Wadowicy miestelį. Jame gyvena 20 000 žmonių, o kasmet aplanko net 1 000 000 turistų. Šis miestelis garsus tuo, kad jame gimė, mokėsi ir užaugo popiežius Jonas Paulius II. Apžiūrėję centrinę miesto aikštę, pamatę mokyklą, kurioje mokėsi popiežius, užsukome į jaukią kavinukę paragauti garsiųjų pyragaičių, vadinamų „kremuvki“. Kalbama, kad vaikystėje popiežius susilažino su keletu savo draugų, kuris iš jų suvalgys daugiausiai pyragėlių. Turėjo būti labai labai saldu. Toliau mūsų kelionė tęsėsi Krokuvoje. Tai trečias pagal dydį Lenkijos miestas, praeityje buvęs šalies sostine, kuriame gyvena 762 tūkst. žmonių. Istoriniuose šaltiniuose Krokuva minima jau nuo IX a., čia vykdavo karalių karūnacijos iškilmės. Tradiciškai Krokuva laikoma vienu svarbiausių Lenkijos mokslo, kultūros ir meno centrų. Skubėjome aplankyti į pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą Krokuvos istorinį centrą, apimantį senamiestį, Kazimiero kvartalą ir Vavelio pilį bei ją saugantį ugninį slibiną. Galima pamanyti, slibinas tikrai gyvas - kas 10 minučių iš jo nasrų veržiasi ugnis! Didelį įspūdį paliko gotikinė Šv. Mergelės Marijos bazilika, stovinti turgaus aikštėje, kurios aukščiausio bokšto aukštis siekia net 81 metrą. Tądien dar lankėmės Vavelio katedroje. Vavelio pilies komplekso centre stūksančios katedros kriptose palaidota daug iškilių Lenkijos žmonių – monarchai, viena šventoji, nepriklausomybės kovų didvyriai ir nacionaliniai poetai. Ypač sužavėjo katedros interjeras – jame gausu dekoro elementų, marmurinių bei aukso spalvos motyvų.

 

Velyčkos druskų kasyklos

Tačiau tuo išvyka į Krokuvą nesibaigė. Toliau vykome į netoliese esančias Velyčkos druskų kasyklas. Jos iškastos 9 lygiais iki 327 metrų gylio, o bendras tunelių ilgis sudaro net apie 250 km. Deja, lankytojams, lydint gidui, galima apžiūrėti tik kiek daugiau nei 2 km turistinį maršrutą. 1980 m. šis „požeminis pasaulis“ buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo pirmojo sąrašo vienuoliktuką. Turistinis maršrutas prasideda nusileidus 378 mediniais laiptais į 58 m gylį. Tai pirmasis druskos kasyklos lygis, pavadintas Danilovičiaus šachta. Darbas kasyklose labai pavojingas, todėl kalnakasiai statydavo koplyčias, kuriose kas rytą melsdavosi prieš darbą. 63,8 m gylyje patenkama į Šv. Antano koplyčią. Ši XVII a. baroko stiliaus koplyčia seniausia šiose kasyklose. Iš akmens druskos iškaltame altoriuje galima pamatyti nukryžiuotą Kristų, Madoną, laikančią kūdikį, Šv. Antaną. Žengus gilyn prieinama pati gražiausia ir prabangiausia kasyklų salė – Šv. Kingos koplyčia. Koplyčios raižinių darymas užtruko daugiau nei šimtmetį, sienas puošia statulos, vaizduojančios Naujojo testamento epizodus. Salės grindis puošia išraižytų iš akmens druskos plytų imitacija, o lubas - didžiuliai druskos kristalų šviestuvai. Vienas seniausių salės elementų – altorius. Šioje salėje ir šiais laikais aukojamos mišios, vyksta įvairūs renginiai, priimami garbingi svečiai iš kitų šalių. Išėjus iš šventyklos patenkama į Erazmo Barončiaus vardu pavadintą kamerą. Joje tyvuliuoja druskos prisotintas ežeras, kurio gylis siekia 9 m. Tame pačiame lygyje esančioje Veimaro kameroje yra dirbtinai sukurtas žalios spalvos ežeras. Nusileidus į 135,6 m gylį ekskursija baigiama prie liftų, kurie turistus užkelia į žemės paviršių. Liftai juda 4 m/s greičiu. Džiaugėmės, kad nereikia 800 laiptukų lipti atgal.

Norėdami susipažinti su senaisiais krašto amatais, lankėmės vieninteliame Lenkijoje nėrinių muziejuje, Koniakuv mieste, garsėjančiame ypatingo grožio ir dydžio nertomis staltiesėlėmis. Jas meistrės kūrė iš savo rankomis gamintų siūlų, vąšeliu ir įgudusia ranka kurdamos įvairiausius augalų motyvus. Tai reikalavo ilgo ir kruopštaus darbo, kadangi staltiesėlė gimdavo iš atskirų smulkių detalių jas sujungus į vieną. Kiekviena mergina prieš ištekant turėdavo nusinerti kepurėlę, kuri būtinai turėdavo kažkuo išsiskirti iš kitų, įvairius nertus dirbinius dėdavo į kraitį. Buvo įdomu nusikelti į anuos laikus ir apsilankyti kalnų gyventojų troboje, išgirsti apie buitį ir tuometines linksmybių priemones – muzikos instrumentus - klausėmės jais išgaunamų melodijų. Grįždami į viešbutį dar apžiūrėjome slidinėjimo trasas, besidriekiančias nuo kalnų, Vyslos ištakas, vietą, kur suteka Vysla Čarna ir Vysla Mala į vieną upę Vyslą. Tai ilgiausia upė Lenkijoje, kurios ilgis siekia 1477 km.

 

Kalnų apsuptyje...

Visą kelionę mus supo kalnai. Kur benueitume, tolumoje vis tiek galėdavome išvysti nuostabias, medžiais apgaubtas kalnų viršūnes. Grožėjomės pasakiškai gražiomis panoramomis, atsiveriančiomis iš aukštai, džiaugėmės puikiu švariu oru. Kūnas buvo pilnas energijos, o širdis – džiaugsmo - tiek nepamirštamų vaizdų regėjome. Kelionė buvo labai turininga – grįžome kupini įspūdžių ir didelio dėkingumo gerbiamam Juzefui Fedorovičiui už šią dovaną. Širdingai dėkojame ir lenkų kalbos mokytojai poniai Danutai Juzefovic, kuri kiekvienais metais laukia mūsų lenkų kalbos pamokose ir stengiasi išmokyti kuo daugiau naujo. Ačiū Jums už tas žinias ir darbą, kurio tiek daug įdedate mus mokydama, kurdama užduotis pamokoms. Dėkojame ir visą kelionę mus lydėjusioms rūpestingosioms vadovėms Teresai Judeikai, Oksanai Šlepetytei ir Ivonai Martinkėnienei.

Su nekantrumu laukiame naujų mokslo metų ir naujų mokinių. Užsiėmimai vyksta pirmadieniais 16 val. Adresu: Švenčionėliai, Partizanų g. 2. (nuo rugsėjo mėnesio).