Žemės ūkio ministerija kartu su žemdirbių bendruomene apsisprendė ir priėmė kompromisinį sprendimą dėl lėšų perskirstymo tarp ES bendrosios žemės ūkio politikos I (tiesioginių išmokų) ir II (kaimo plėtros) paramos ramsčių. Europos Komisijai jau pateiktas oficialus Lietuvos pranešimas apie 50 mln. eurų perskirstymą iš tiesioginių išmokų lėšų į Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP).

Perskirstyta tik būtiniausia trūkstamų lėšų dalis

„Didžiausia galima į II ramstį nukreipiamų lėšų dalis yra 15 proc. visos tiesioginių išmokų sumos 2018 ir 2019 metais. Lietuvos atveju tai būtų iš viso 151 mln. Eur. Tačiau tarp I bei II paramos ramsčių bus perskirstyta tik būtiniausia trūkstamų lėšų dalis – 50 mln. Eur”, – sako žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Sprendimas nebuvo lengvas – dalis žemdirbių bendruomenės jam prieštaravo, tačiau kita dalis jį parėmė. Minėtuosius 50 mln. Eur numatyta siūlyti skirti priemonėms „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“.

Žemės ūkio ministerija džiaugiasi, kad po derybų su Finansų ministerija gautas preliminarus sutikimas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programai skirti papildomų bendrojo finansavimo lėšų – iš viso beveik 73 mln. Eur. Tai reiškia, kad kartu su I ramsčio lėšomis (50 mln. Eur) bendras KPP biudžetas galėtų padidėti maždaug 123 mln. Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ketinama įvertinti ir kitų KPP priemonių įgyvendinimo rezultatus bei peržiūrėti joms numatytas lėšų sumas.

Dėl lėšų perskirstymo iš I į II ramstį Lietuvai skirta bendra tiesioginių išmokų suma 2018 m. sumažės 3,4 proc., o 2019 m. – 6,45 proc. Skaičiavimai rodo, kad pagrindinės išmokos sumažėtų nedaug – vidutiniškai po 1–2 eurus už ha 2018 metais ir po 3–4 eurus už ha 2019 metais. ŽŪM tikisi, kad toks sumažėjimas esminės įtakos ūkininkų pajamoms neturės.

Atkreiptinas dėmesys, kad net ir po šių sumažinimų bendros tiesioginių išmokų sumos kasmet didės po maždaug 8 mln. Eur. Skaičiuojant nuo 2017 m. bendros tiesioginių išmokų sumos, kurią sudaro 467,1 mln. Eur, 2018 m. tiesioginių išmokų sumą sudarys 475,3 mln. Eur, 2019 m. – 483,7 mln. Eur. Ministras B. Markauskas neabejoja, kad tiesioginės išmokos išliks vienu pagrindinių būsimos BŽŪP po 2020 metų elementų ir tarnaus kaip žemdirbių pajamų stabilumo užtikrinimo įrankis. ŽŪM dės visas pastangas, kad Lietuvos žemdirbiai naujuoju finansiniu laikotarpiu po 2020 m. nebūtų diskriminuojami ir gautų teisingas išmokas už dirbamą žemę ir laikomus gyvulius.

Gamtinių kliūčių priemonė – ypač svarbi

Lietuvoje daugiau kaip 44 proc. žemės ūkio paskirties žemės ploto priskirta prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių. KPP priemonė „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (toliau – Gamtinių kliūčių priemonė) orientuota į tuos regionus, kuriuose yra iš esmės blogesnės nei vidutinės šalyje ūkininkavimo sąlygos, lemiančios nepakankamą ūkininkaujančiųjų pajamų lygį.

„Juk yra didžiulis skirtumas, ar ūkininkauti juodžemyje, ar smėlėtose žemėse. Papildomų paramos lėšų nukreipimas kraštovaizdžio ir ūkinės veiklos tradicijų išsaugojimui, kompensuojant patiriamus nuostolius ūkininkaujantiesiems gamtinių kliūčių turinčiose vietovėse, yra labai svarbus. Suprasdami Gamtinių kliūčių priemonės aktualumą, nenuleidžiame rankų ir toliau ieškome įvairių galimybių šios priemonės biudžetui padidinti“, – sako ministras B. Markauskas.

Jei 2007–2013 m. programiniu laikotarpiu Lietuvoje vietovėms su gamtinėmis kliūtimis paremti buvo skirta 338,3 mln. Eur, tai 2014–2020 m. laikotarpiu – tik 287 mln. Eur. Viena iš priežasčių – 14 proc. sumažėjęs bendras 2014–2020 m. KPP finansavimas, lyginant su ankstesniu laikotarpiu. Svarbu tai, kad finansinio laikotarpio pradžioje tiksliai suplanuoti lėšų poreikį buvo sudėtinga, nes ES reglamentai reikalauja iki 2017 m. pabaigos vietovių su gamtinėmis kliūtimis teritorijas peržiūrėti ir išskirti jas pagal naujus biofizikinius bei moksliškai pagrįstus kriterijus. Šiuo metu vyksta paskutinis peržiūros etapas bei derinimas su Europos Komisija. Po jo bus galutinai apibrėžtas šių vietovių plotas, perskaičiuoti išmokų dydžiai – tada ir paaiškės tikslesnis lėšų, reikalingų šioms vietovėms paremti, poreikis.

Ekologinio sektoriaus plėtrą stabdo lėšų trūkumas

Nors ekologiniai ūkiai tesudaro nedidelę visų šalies ūkių dalį, jų skaičius per pastarąjį dešimtmetį sparčiai augo. 2014–2020 m. KPP priemonei „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinti buvo skirta net 150,7 mln. eurų. Šios lėšos – ne tik naujiems, bet ir tęstiniams įsipareigojimams, prisiimtiems pagal KPP 2007–2013 m. priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ veiklą „Ekologinis ūkininkavimas“, vykdyti. Baigus administruoti 2015 ir 2016 metais pateiktas paramos paraiškas, nustatytas apie 30 mln. Eur papildomų lėšų poreikis. Pažymėtina, kad ši situacija yra ne individualių sprendimų, o spartesnės nei planuota ekologinio sektoriaus plėtros rezultatas: jei 2007–2013 m. buvo paremta apie 160 tūkst. ha, tai 2016 m. šį rodiklį pavyko pagerinti iki beveik 202 tūkst. ha.

Skyrus trūkstamas lėšas šiai priemonei įgyvendinti jos būtų naudojamos tik prisiimtiems tęstiniams įsipareigojimams vykdyti. Naujų pagal ekologinei žemės ūkio gamybai keliamus reikalavimus sertifikuotų plotų neplanuojama remti iki šio programinio laikotarpio pabaigos.