Mes turime 227 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1126
mod_vvisit_counterŠią savaitę:24161
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:63782

Laidojimo namai „Šviesa“ – ramiam atsisveikinimui su mirusiuoju

2017 m. rugsėjo 9 d., šeštadienis Nr.65(1694)

Mirus žmogui, jo artimuosius užklumpa ne tik sielvartas, bet ir nemenki laidotuvių rūpesčiai. Dalį jų prisiima laidojimo paslaugas teikianti įmonė. Bet yra tai, ko niekas negali pakeisti – kai vienu metu mieste miršta keli žmonės, tenka laukti eilėje į šarvojimo salę. Švenčionėlių mieste ilgą laiką buvo tik dvi salės - „Rimtis“ ir parapijos namai (prie bažnyčios). Atrodo, reikia tik džiaugtis, kad atsidarė dar ir jaukūs nauji (rekonstruotame pastate) laidojimo namai „Šviesa“. Pavadinimas atspindi tikrovę – pastatas tikrai šviesus, graži aplinka. Deja... Jų savininkas Šarūnas STASIULEVIČIUS nusprendė viešai papasakoti, kaip nelengva dirbti, kai esi vietinei valdžiai kaip krislas akyje, o tavo konkurentas – pats toje valdžioje.

 

Sklinda kalbos, kad Jums priklausančiuose laidojimo namuose „Šviesa“ uždrausta šarvoti, nes neturite kažkokio leidimo?

Niekas neuždraudė, mes teikiame visas paslaugas, šarvojame laidojimo namuose „Šviesa“ , kadangi pas mus viskas tvarkoje. Pastatas tvarkingas, yra visi patogumai. Visos tos kalbos – konkurento šmeižtas ir gandai.

 

Bet kažkokio leidimo neturite?

Čia laibai įdomi situacija. Visuomenės sveikatos centro leidimo neturiu, bet niekas kol kas išsamiai neatsakė, kodėl man jo neišduoda. Kaip minėjau, patalpos tvarkingos, nėra prie ko prikibti. Nemažai žmonių jau buvo jose ir tuo įsitikino. Bet leidimo man neduoda.

Pateikiau oficialią užklausą Visuomenės sveikatos centrui. Man atsakė, kad leidimo neduoda todėl, kad patalpos vadinasi komercinės paskirties. Viso labo įrašas ant popieriaus. Klausiau valdininkų, kur parašyta, kad komercinės paskirties patalpose galima tik pardavinėti duoną ir sviestą ar pan.? Niekas neatsakė. Niekur nėra apibrėžta, kokia veikla galima komercinėse patalpose.

Įdomiausia, kad tose pačiose komercinės paskirties patalpose patys mirusiojo artimieji gali šarvoti – jiems to leidimo nereikia, o įmonei jau reikia leidimo. Ar gali būti didesnis absurdas? Vadinasi, patalpos čia niekuo dėtos.

Šarvojame visame rajone bendruomenių namuose – niekas to leidimo neturi. Klausiau mūsų visuomenės centro, kodėl jiems nereikia. Atsakė, kad bendruomenės veikia pagal įstatus. Bet juk bendrovė taip pat veikia pagal įstatus. Štai jums ir dvigubi standartai.

Nieko baisaus, susitvarkysiu, ne tokių kliūčių buvo. Juk žinote, kas rajone dedasi. Net TV buvo sukviesta, buvau apšmeižtas, kad dirbu nelegaliai. Matė visa Lietuva. Jeigu būtų kas blogai, kažkokios institucijos būtų susidomėjusios. Kai tik pasakiau žurnalistams, kad Deveikienė su Klipčium apmokėjo, tai iš karto ir nuleido kamerą...

Dirbame, rengiame laidotuves, viskas teisėta, įmonė deklaruoja laidojimo paslaugas. O popierius susitvarkysiu.

 

Jūsų konkurentė leidimą turbūt turi?

Kiek man žinoma, daugybę metų Deveikienės įmonė dirbo be to leidimo, nes šarvojimo patalpos buvo garažų paskirties. Čia jau suprantama, kad paskirtis netinkama. Dabar, kai atėjo su Klipčium valdžion, leidimą susitvarkė.

 

Kaip Jūsų patalpos tapo komercinės paskirties? Juk visi seniai kalbėjo, kad ten bus laidojimo namai.

Kai dariau projektą, jis visaip buvo vilkinamas. Kibo, kiek galėjo. Juk visa tai vyko, kai rajono valdžioje jau buvo Klipčiai ir Deveikienė, kuri nuo seno buvo įpratusi Švenčionėliuose būti vienintelė laidojimo paslaugų teikėja.

Kiek man žinoma, vyr. architektei ir kitiems specialistams buvo daromas didžiulis spaudimas, kad negaučiau leidimų rekonstrukcijai, blokuojami derinimai. Tol kibo, vilkino, kol pakeičiau patalpų paskirtį į komercines.

 

Ar šarvojate tik savo naujose patalpose?

Kur tik žmogus prašo – ir laidojimo namuose „Šviesa“, ir parapijos namuose, ir bendruomenių namuose, ir gyvenamuosiuose namuose.

 

Kiek kainuoja kuklios laidotuvės?

Visos mūsų paslaugos su gedulingais pietumis 20 asmenų kainuoja apie 600 eurų. Organizuojame laidotuves ir su palaikų kremavimu. Tokios laidotuvės kainuoja apie 1300 eurų.

 

Apie santykius su konkurentu sunku ir kalbėti – pozicijos nelygios...

Niekam ne paslaptis, kad atėję į valdžią, jie gąsdino mane visokiai būdais. Pas policijos viršininką yra 7 mano pareiškimai. Nebuvo jokios reakcijos, kol pats nuvažiavau ir pasakiau, kad jeigu nesiliaus grasinimai, kreipsiuos į generalinį. Tada pažadėjo, kad daugiau to nebus. Pasakysiu tiesiai šviesiai – buvo gąsdinimai susidoroti. Visi žino, kad Deveikienė niekas, bet ji eina po Klipčiaus vėliava, todėl jai viskas galima. Kai tik atėjo į valdžią, pirmiausia įdarbino vyrą kapinių prižiūrėtoju, paskui jose ėmė tvarkytis kaip savo ūkyje. Žmonės rajone, ypač Švenčionėliuose, įbauginti, bijo žodį pasakyti, nors patyliukais piktinasi, kad kapinės visai netvarkomos, net žolės laiku nenupjauna.

Imkim ir tuos pačius užkardus Švenčionėlių kapinėse. O kiti įmanomi įvažiavimai užversti senų paminklų nuolaužomis, kapinių tvarkymo ir statybinėmis atliekomis. Žmonės skundžiasi, kad į kapines negali patekti, nes prižiūrėtojo Jono Deveikio darbo vietoje niekada neranda. Užtat aš jį darbo metu sutinku įvairiose rajono kapinėse – tai laidoja, tai kapavietes tvarko. Anądien sutikau Strūnaičio kapinėse ir sakau: „Jonai, už ką tau moka algą?“

Dėl užkardų, kuriuos dažniausiai nėra kam atidarinėti, man iki šiol neaišku, kieno tai buvo sprendimas – rajono tarybos ar pačios ponios Deveikienės. Jeigu Deveikienės, tai kokią ji turi teisę, jeigu rajono tarybos, tai kodėl tik ant Švenčionėlių kapinių. Tada turėtų būti užkardai ir Švenčionyse, ir Pabradėje, ir tuose pačiuose Švenčionėliuose – rusų kapinėse.

 

Šalyje periodiškai iškyla istorijos apie laidojimo paslaugų įmonių kovas dėl lavonų. Kaip yra rajone?

Aš tokiose kovose nedalyvauju, bet žinau pakankamai negražių istorijų ir net korupcija atsiduodančių istorijų. Pavyzdžiui, kai už sienos dar gyvas žmogus, o apsilankius namuose jau siūloma laidojimo paslauga, mainais žadant įdarbinti. Našlė tikrai gavo darbą.

Neseniai buvo atvejis, kai Strūnos pensionate mirusios moters artimieji buvo pas mane užsakę laidojimo paslaugas, o po kelių valandų atvyko ir atsiprašė, nes jiems buvo liepta kreiptis Į Deveikienės įmonę. Pasirodo, Strūnos pensionatą aptarnauja tik Deveikienės įmonė. Apie jokį konkursą paslaugų pirkimui niekas nėra girdėjęs, o juk naudojamos biudžetinės lėšos, ir nemažos.

Savivaldybė taip pat nesivargino su jokiais viešaisiais pirkimais. Kai tik Klipčius gavo valdžią, skubiai sudarė sutartį su tarybos narės ir savo partietės Deveikienės įmone dėl valstybės lėšomis laidojamų asmenų. Kas tai, jeigu ne korupcija ir supainioti interesai? Savivaldybė apmoka ir palaikų pervežimą skrodimui, bet, kiek girdėjau iš žmonių, jie taip pat sumoka, vadinasi – antrąkart.

Ir tai ne viskas. Iš kažkur paleistas gandas, ir dar policininkai jį kartoja, neva palaikus skrodimui vežti turi teisę tik Deveikienės įmonė. Galiu pasakyti, kad tai visiška nesąmonė. Tą gali daryti bet kas, taip pat ir mirusiojo artimieji, nereikia jokių prasimanytų sutarčių. Vieną kartą mano įmonę pasirinkęs asmuo atšovė policininkui, kad jo reikalas konstatuoti, ar mirtis smurtinė, ar ne ir išduoti pažymą, o ne nurodinėti, kas turi palaikus vežioti.

Taip pat noriu pasakyti žmonėms, kad Aplinkos ministerija savo priimtais dokumentais yra visiškai atrišusi žmonėms rankas – jie gali patys laidoti mirusįjį, nesinaudodami niekieno paslaugomis, taip pat gali patys iškasti duobę, dėl ko pas mus dažnai yra klaidinami – to negalima, ano negalima.

Laidojimo paslauga – jautrus dalykas. Žmonės paprastai būna susijaudinę, pasimetę, sutrikę, tad reikia elgtis žmogiškai, su atjauta, paisyti žmogaus pageidavimo, neprimesti jam prasimanytų apribojimų, kurių iš tikrųjų nėra.

Su Šarūnu Stasiulevičiumi kalbėjosi Irena Pauliukevičienė