Mes turime 168 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1254
mod_vvisit_counterŠią savaitę:29930
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:100654

„Labanoro gėlės“ sužydo bažnyčios presbiterijoje

2017 m. rugsėjo 9 d., šeštadienis Nr.65(1694)

Prieš pat tradicinius Švč. Mergelės Marijos atlaidus Labanore – Labanorinę – miestelio bažnyčia pasipuošė naujais Teresės Blažiūnienės paveikslais, kurie pavadinti simboliškai – „Labanoro gėlės“. Tie paveikslai sukurti iš bažnyčios gaisro metu sudegusių liturginių drabužių skiaučių. Apie pačius paveikslus galiu pasakyti tik tiek, kad tai sakralu, gražu, prasminga. Žiūrėdamas į juos, nejučiomis prisiminiau pirmą rytą po gaisro. Tai buvo 2009 m. gruodžio 21-osios rytas, prisiminiau, kaip talkų metu žmonės lyg relikvijas kėlė surastus išlikusius daiktus, kaip su ašaromis akyse lietė apdegusių liturginių drabužių dalis. Ir štai po septynerių metų liturginiai rūbai paveikslų pavidalu sugrįžo ten, kur jiems ir priklauso būti – į Labanoro bažnyčios presbiteriją (vietą prie altoriaus).

O štai dailininkės, restauratorės Teresės Blažiūnienės mintys apie naujus paveikslus. Anksčiau iš sudegusios bažnyčios vinių jos sukurtos stacijos jau kuris laikas puošia bažnyčią.

- Šiuose nedideliuose paveiksluose – ryšys tarp praeities ir dabarties. Man čia asociacijos su kunigų, vilkinčių arnotus, kurių detalės sugulė į paveikslus, pasakytais ir nepasakytais pamokslais. Čia paimtas nakties ir kančios simbolis. Kai prisilieti prie sudegusių liturginių rūbų, pajunti, kad visiems skauda. Ir iš to skausmo gimsta mintis, kaip viską išsaugoti. Nes viskas labai trapu Dabar, kai užbaigti paveikslai pakabinti prie altoriaus, per detales čia toliau sakomi žodžiai šioje erdvėje. Tai sąlytis tarp to, kas yra ir kas bus. Paėmusi išlikusią liturginio rūbo detalę ilgai dėlioji, ieškai tokio sprendimo, kuris priverstų susimąstyti tiek mane, tiek tuos, kurie žiūrės. Man tos išlikusios liturginių rūbų skiautės turi kažką tokio, ko negali žodžiais išreikšti, o žiūrėdama į jau užbaigtus paveikslus, skaudžiai džiaugiuosi, kad pavyko kažką išsaugoti. Tai, kad tos rūbų skiautelės buvo išsaugotos, reikėtų padėkoti Stasei, kuri su klebono žinia tą padarė. Man šių paveikslų kūrimas buvo atgaiva sielai. Liesdama tas šventų rūbų skiautes, aš jaučiu dėkingumą už tai, kad jos išliko. Kadangi išlikusių arnotų detalių dar daug, tai bus ir naujų, gal kiek kitokių sprendimų. Šį ciklą pavadinau „Labanoro gėlės“, tie išsakyti ir neišsakyti vyskupų, kunigų žodžiai pražydo gėlėmis, nes visuose paveiksluose yra gėlių fragmentų, - apie naujus paveikslus, jų idėją kalbėjo dailininkė, restauratorė Teresė Blažiūnienė, sukūrusi unikalius paveikslus, kokių bent jau Lietuvoje kol kas nebuvo.

Džiaugėsi paveikslais ir Labanoro parapijos klebonas Jurgis Kazlauskas.

- Žiūrėdamas į šiuos paveikslus aš pagalvojau, kaip Dievas žmonių nepalieka be vilties. Kada prieš 7 metus stovėdami ant sudegusios bažnyčios pelenų, gyvenom viltimi, ir štai po 7 metų Teresės paveiksluose pražydusios „Labanoro gėlės“ nudžiugino mane, ir tikiuosi dar daug ką pradžiugins. Vilkėdamas arnotą, kurio detalės sugulė į paveikslus, kunigas čia meldėsi, dabar paveiksluose tie arnotai, tegul tik jų detalės sugrįžo ten, kur pridera – prie altoriaus, - sakė kunigas Jurgis Kazlauskas.

Ką gi, reikia tik pasidžiaugti tuo, kad naujojoje Labanoro bažnyčioje atsirado dar vienas unikalus objektas – iš išlikusių liturginių rūbų detalių Teresės Blažiūnienės sukurti paveikslai.

Algis JAKŠTAS