Mes turime 179 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3734
mod_vvisit_counterŠią savaitę:10937
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:69034

Lauko darželių banga atsirita ir į Labanorą

2017 m. rugsėjo 27 d., trečiadienis Nr.70(1699)

Ankstyvą 2017 m. pavasarį Švenčionių rajone susibūrė jaunų šeimų bendruomenė, kuri gana greitai atidarė viešąją įstaigą „Labas noras“. Tas noras buvo tikrai labas, t.y. geras, nes visų tų šeimų tikslas – siekti kuo geresnio ugdymo savo jaunosioms atžaloms.

Per Lietuvą nuvilnijusi lauko darželių ir vaikų ugdymo gamtoje banga, atsirito ir į Rytų Lietuvą. Tą iniciatyvą ėmus puoselėti ir auginti, ji sėkmingai išaugo į Labanoro vaikų vasaros stovyklą, kuri įvyko rugpjūčio 18-20 d. Antaviešės vienkiemyje ant Peršokšnos upės kranto esančioje sodyboje, Labanoro girioje. Joje susirinko visi norintys pasiklausyti, sužinoti ir pagilinti savo žinias apie alternatyvų vaikų ugdymą. Šiai stovyklai parašius projektą, jį parėmė Švenčionių rajono savivaldybė, todėl stovykla buvo nemokama ir joje galėjo dalyvauti visi norintys. O norinčių atsirado daugiau negu buvo tikėtasi. Atvyko net 30 suaugusiųjų ir 21 vaikas.

Savaitgalis pasitaikė saulėtas ir labai šiltas, todėl visi džiaugėmės saulute, mėgavomės buvimu gamtoje ir tiesiog siurbte siurbėme žinias, diskutavome. Atvažiavo net keturi lektoriai, kurie dalinosi savo patirtimi įvairių alternatyvių vaikų ugdymo metodikų klausimais. Pirmieji savo patirtimi, vargais ir džiaugsmais dalinosi Virginija Grigaravičienė ir Tomas Urbanavičius – Žaliosios mokyklos įkūrėjai Vilniuje. Jie pasakojo apie mokyklos pirmos klasės įkūrimo patirtis prieš daugelį metų, apie Valdorfo pedagogikos ypatumus, skirtumus nuo mums įprastų pedagoginių praktikų. Paskaita buvo labai įdomi ir tėvai išvystė nemažą diskusiją, turėjo daug klausimų į kuriuos gavo atsakymus iš jau turimos lektorių praktikos.

Po sočių pietų vėl visi suaugusieji susirinko į palapinę, kurią maloniai sutiko paskolinti stovyklai Švenčionių rajono VVG „Švenčionių partnerystė“. Čia savo patirtimi dalinosi Edita Kuliavaitė, kuri yra Valdorfo pedagogikos atstovė ir viena iš „Žemės aido“ darželio Vilniuje įkūrėjų. Ji įdomiai papasakojo, kaip Valdorfo pedagogikos sistema skirsto vaiko amžiaus tarpsnius ir kuo jie skiriasi, į ką būtina atkreipti dėmesį tam tikrame amžiaus tarpsnyje. Šią paskaitą įrašęs vienas tėvelis vėliau pasidalino su plačiąja visuomene, nuorodą galima rasti „Labanoro vaikai“ „Facebook“ paskyroje.

Kol tėveliai klausėsi paskaitų, vaikai turėjo galimybę užsiimti įvairia edukacine veikla: mažieji piešė guašu ir akvarele, vyresnieji žaidė futbolą, rengė maudynes šaltiniuotame upelyje, pūtė muilo burbulus, žaidė įvairiausius žaidimus. Artėjant audrai vakarojome prie laužo, dalinomės įvairiomis istorijomis ir pasakojimais, kol atėjęs lietus visus suginė į palapines nakvynei, o labiau išsigandusius – namo.

Kitą rytą visi vėl susirinkome paklausyti dar vieno lektoriaus – Alano Petrausko, kuris remdamasis Rusijos alternatyviomis ugdymo metodikomis, pasakojo apie savo sukurtą ugdymo modelį, kurio pagrindinis principas – jausmai. Giliai panirę ir paanalizavę jausminį vaikų ir suaugusiųjų pasaulį dar išklausėme labai įdomią Simonos Vaitkutės patirtį, kuri perėjo įvairius savo sūnaus ugdymo etapus: nuo tarptautinės mokyklos, namų mokymo iki alternatyvios „Greenschool“ mokyklos Bali (Indonezija) ir nuotolinio mokymo Lietuvoje. Ta neįkainojama mamos kaip mokytojos patirtis paliko gilų įspūdį ne vienam klausiusiam ir paskatino imtis ryžtingų tolimesnių veiksmų savo atžalų ugdyme.

Atsisveikinę ir pažadėję sugrįžti, visi išsiskirstėm prisipildę žinių ir gerų emocijų. O Labanoro girioje ir toliau laksto linksmi vaikai ir girioje skamba jų juokas.

VšĮ „Labas noras“ inf.