Mes turime 604 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2937
mod_vvisit_counterŠią savaitę:13800
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:77221

Kraujospūdžio matavimas turi tapti įpročiu

2017 m. spalio 11 d., trečiadienis Nr.74(1703)

Taip tvirtina Audronė Leleikienė, Hipertenzija sergančiųjų asociacijos prezidentė, prieš kurį laiką padėjusi surengti Švenčionių ligoninės medikams seminarą šia tema. Tačiau labai svarbu ir patiems pacientams kuo daugiau išmanyti šiais klausimais, nes Tarptautinė hipertenzijos draugija yra nustačiusi, kad svarbiausia kovos su padidėjusiu kraujo spaudimu priemonė – žmonių informuotumas. Todėl remiantis Hipertenzija sergančiųjų asociacijos edukacinio-šviečiamojo pobūdžio interneto tinklalapio „Hipertenzija.lt“ medžiaga, mūsų laikraščio skaitytojams pateiksime keletą svarbių ir būtinų žinoti dalykų.

 

Trečdalis nežino, trečdalis nekreipia dėmesio...

Kasmet pasaulyje dėl padidėjusio kraujospūdžio miršta maždaug 10 milijonų žmonių. Hipertenzija dažnai nelaikoma rimta liga, tačiau tai negalavimas, galintis komplikuotis į insultą, širdies infarktą ar kitus susirgimus ir sukeliantis daugiausia mirčių. Didžiausia bėda yra ta, kad tik pusė, dėl minėtų priežasčių mirusių žmonių, žinojo apie savo padidėjusį kraujospūdį.

Pasaulinė statistika kalba apie tai, kad apie 30 proc. žmonių, kurie serga hipertenzija, net nenumano, kad jų kraujospūdis yra gerokai didesnis nei normalus. Dar maždaug tiek pat gyventojų, nors ir žino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, bet nejausdami simptomų, mano, kad gydymas nereikalingas. Tik 30 proc. pacientų, kuriems nustatyta arterinė hipertenzija, naudoja vaistus, o tarp jų dar yra daugybė pacientų, kuriems taip ir nepavyksta sumažinti kraujospūdžio iki normalaus.

 

Ne gąsdinimai, o švietimas

Aukštas kraujo spaudimas minimas kaip vienas dažniausių išeminės širdies rizikos veiksnių, o juk dėl širdies ir kraujagyslių ligų įvyksta daugiau nei pusė mirčių mūsų šalyje.

„Tikriausiai taip nutinka dėl to, kad žmonės, net ir sužinoję savo ligos diagnozę, ir toliau gyvena taip, tarsi nieko nebūtų įvykę, ignoruoja ligą. Susirgus arterine hipertenzija reikia keisti gyvenimo būdą, mitybą, visą gyvenimą nuolatos vartoti medikamentus, mažinančius spaudimą. Ar visi tai išgirsta ir pakeičia savo įpročius? Tikrai ne, o tuomet gyveni taip, tarsi rankoje laikytum ištrauktą granatos žiedą. Manau, kad žmonių nepaveiksi gąsdindamas ir pateikdamas bauginančius statistikos duomenis, dėl to svarbu nuolat aiškinti, kaip kuo ilgiau išsaugoti sveiką širdį, kaip padėti jai nesusirgti ir kaip gyventi visavertį gyvenimą susirgus“, – sako A.Leleikienė, Hipertenzija sergančiųjų asociacijos prezidentė.

 

Nesirūpiname savimi

Lyginant su vakariečiais retais lietuvis rūpinasi savo sveikata, o net ir susirgęs dažnai nesigydo, nepaiso gydytojo nurodymų. Dėl šios priežasties sergantys arterine hipertenzija pas medikus dažnai atvyksta sirgdami miokardo infarktu. Siekiant, kad tokių pacientų būtų kuo mažiau, labai svarbus medikų ir pacientų bendradarbiavimas. „Vienas iš asociacijos uždavinių yra noras skatinti žmones labiau rūpintis savo sveikata ir bent kartą per mėnesį pasimatuoti savo kraujo spaudimą, net jei ir nejauti jokių simptomų. Tai mums turi tapti tokiu pačiu įpročiu kaip ir kasdienis dantų valymas, nes tik žinodami ir kontroliuodami savo kūno procesus, galime užbėgti už akių didelėms dramoms ateityje“, - įsitikinusi A.Leleikienė.

 

Tylioji žudikė

Padidėjęs kraujospūdis – ne tik pagyvenusių žmonių liga. Labai daug jaunų žmonių mūsų šalyje net nenutuokia, kad gana dažnai jų kraujospūdis yra padidėjęs, nes jie nejaučia jokių simptomų, todėl niekada kraujospūdžio nesimatuoja. Tačiau net jei ir nejaučiama jokių simptomų, kraujospūdis pažeidžia daugelį gyvybiškai svarbių organų. Dėl šios priežasties arterinė hipertenzija vadinama tyliąja žudike. Kai pacientas pastebi, kad jo kraujospūdis per aukštas ir kreipiasi į gydytoją, dažnai tai būna jau pažengusi liga ir atliekant papildomus tyrimus nustatoma ilgametė aukšto kraujospūdžio žala organizmui. Negydomas aukštas kraujospūdis pažeidžia širdį, inkstus, akis, smegenis, sukelia insultą, todėl ypač svarbu hipertenziją pastebėti kuo anksčiau ir laiku užkirsti kelią kitoms ligoms.

Kraujospūdis – tai jėga, kuria širdis veikia kraujagysles, varinėdama kraują po žmogaus organizmą. Kraujo spaudimas matuojamas milimetrais gyvsidabrio stulpelio, o atsakymas pateikiamas dviem skaičiais. Sistolinis kraujo spaudimas (kraujospūdžio matuoklių pateikimas skaičius viršuje) parodo širdies susitraukimo (sistolės) metu iš širdies išstumto kraujo sukeltą spaudimą į arterijų sieneles. Tuo tarpu diastolinis kraujo spaudimas (apatinis skaičius) išmatuojamas širdies raumens atsipalaidavimo (diastolės) metu.

 

Kas yra arterinė hipertenzija?

Arterinė hipertenzija – tai aukštas kraujo spaudimas, kai sistolinis kraujospūdis viršija 139, o diastolinis 89 milimetrus gyvsidabrio stulpelio.

Nekoreguota hipertenzija ilgainiui sužaloja daugelį žmogaus organų ir yra vienas iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių sistemos ligas lemiančių rizikos veiksnių. Galimi arterinės hipertenzijos simptomai yra galvos skausmas, svaigimas, spengimas ausyse, dūrimas širdies plote, širdies permušimai, kraujavimas iš nosies ir kt. Tai klastinga liga, nes ilgus metus aukštą kraujo spaudimą turintis asmuo gali nejausti jokių simtomų, o padidėjęs kraujospūdis nustatomas atsitiktinai vizito pas gydytoją metu.

Nekontroliuojamas kraujospūdis ilgainiui pažeidžia kraujagysles, širdį, smegenis, akis, inkstus ir kt. organus. Todėl aukštą kraujo spaudimą būtina gydyti.

Kraujo spaudimas – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, širdis, kaip siurblys, išstumia kraują tam tikru spaudimu, kad jis pasiektų vidaus organus. Kraujo slėgį gali padidinti didesnis kraujo tūris dėl skysčių pertekliaus, kraujagyslių standumas, susiaurėjimas, užsikimšimas. Arterine hipertenzija vadinama padidėjęs kraujo spaudimas. Lietuvoje arterine hipertenzija serga apie 50–60 proc. 25–65 metų gyventojų. Dauguma žmonių nežino, kad jų kraujo spaudimas padidėjęs. Kadangi dažnai nejaučia padidėjusio kraujo spaudimo simptomų ir jaučiasi pakankamai gerai, nesigydo. Jei kraujospūdis didesnis nei 140/90 mmHg, reikia susirūpinti.

 

Rekomendacijos sergantiems

Nors išlieka rekomendacijos hipertenzija sergantiems pacientams palaikyti kraujo spaudimą 130–139/80–85 mmHg ribose, specialistai vienbalsiai sutaria, kad siektinas kraujo spaudimas vis dėlto labai priklauso nuo žmogaus amžiaus, fizinės būklės bei gretutinių ligų.

Vyresniems kaip 60 m. žmonėms, kurių kraujo spaudimas viršija 160 mmHg, sistolinį kraujo spaudimą rekomenduojama palaikyti 140–150 mmHg ribose. Vis dėlto net ir šeštą dešimtį perkopęs stiprus ir fiziškai aktyvus žmogus, su gydytojo priežiūra galėtų siekti žemesnio kaip 140 mmHg spaudimo. Įrodyta, kad net ir vyresnių kaip 80 m. amžiaus žmonių hipertenzijos gydymas duoda teigiamų rezultatų. Kiekvieną žmogų vertinant individualiai, tokių pacientų spaudimas galėtų būti 140–150 mmHg.

Jei žmogus serga cukriniu diabetu, jo sistolinis kraujo spaudimas neturėtų viršyti 140 mmHg. Tyrimais įrodyta, kad tokia kraujospūdžio kontrolė sumažina insulto, akių tinklainės pažeidimo riziką, o taip pat mažina baltymų netekimą su šlapimu. Tuo tarpu vyresni kaip 80 metų amžiaus cukriniu diabetu sergantys asmenys, galėtų džiaugtis kraujospūdžio matuoklio ekrane matydami ne didesnius kaip 150/90 mmHg skaičius.

Jei žmogui diagnozuotas inkstų pažeidimas, labai svarbu saugoti šiuos organus nuo tolimesnio žalojančio aukšto kraujospūdžio poveikio ir palaikyti kraujo spaudimą ne aukštesnį kaip 130/80 mm Hg.

Bendradarbiavimas su gydytoju, atsakingas požiūris į asmeninę sveikatą, domėjimasis diagnozuotomis ligomis ir aktyvus dalyvavimas, nustatant gydymo tikslus – esminiai elementai, padėsiantys išlaikyti gerą savijautą ir gyvenimo kokybę.

 

Būtina nuolat vartoti vaistus

Nors daugumai pacientų hipertenzija ilgą laiką nesukelia jokių nusiskundimų, padidėjusį kraujospūdį būtina nuolat gydyti. Medikamentinis gydymas (antihipertenziniai vaistai) sumažina kraujo spaudimą ir sulėtina inkstų ligos progresavimą. Vaistai ir jų dozės parenkamos labai individualiai. Labai dažnai arterinė hipertenzija gydoma derinant įvairių grupių vaistus. Gydymas vienu vaistu taikomas tik lengvais atvejais.

 

Ryšys tarp hipertenzijos ir inkstų disfunkcijos

XIX a. pirmą kartą pastebėtas ryšys tarp hipertenzijos ir inkstų disfunkcijos. Pavyzdžiui JAV, arterinė hipertenzija, po cukrinio diabeto, antra pagal dažnį inkstų pažeidimą sukelianti priežastis. Lietuvos dializuojamų pacientų 13–14 proc. galutinės stadijos inkstų ligos priežastis yra hipertenzinė nefrosklerozė.

Inkstai yra poriniai pupelės formos organai, maždaug kumščio dydžio. Jie yra šiek tiek žemiau krūtinės ląstos iš abiejų stuburo pusių. Inkstą sudaro ~ 1 mln. plonyčių vamzdelių vadinamų nefronais. Kasdien abu inkstai filtruoja 120-150 litrų kraujo ir pagamina 1-2 litrus šlapimo. Inkstai dalyvauja reguliuojant arterinį kraujo spaudimą. Jie palaiko efektyvų tarpląstelinio skysčio tūrį didindami ar mažindami natrio išsiskyrimą, taip užtikrinamas pastovus kraujo spaudimas. Inkstai susiję su renino-angiotenzino-aldosterono sistema, kuri svarbi arterinio kraujo spaudimo reguliacijai.

 

Uždaras ratas

Hipertenzija pažeidžia inkstų smulkiąsias kraujagysles, sutrinka reguliaciniai mechanizmai, žalojami inkstų glomerulai. Jei pažeistos inkstų kraujagyslės, sutrinka organizmui kenksmingų medžiagų apykaitos produktų ir skysčių šalinimas. Nepašalinti skysčiai kraujagyslėse didina kraujo spaudimą, susidaro uždaras ratas. Arterinė hipertenzija pažeidžia inkstus, sukeldama hipertenzinę nefropatiją, kuriai būdingas inkstų funkcijos sutrikimas, progresuojanti į organinę pažaidą ir nefrosklerozę.

Hipertenzinės nefropatijos profilaktikos, progresavimo sustabdymo pagrindas yra labai ankstyvas arterinės hipertenzijos nustatymas ir kokybiškas jos medikamentinis gydymas derinamas kartu su nemedikamentinėmis priemonėmis.

 

Ankstyvose stadijose dauguma simptomų nejaučia

Dauguma žmonių nejaučia hipertenzijos simptomų, retai pasireiškia galvos skausmu. Ankstyvose stadijose inkstų liga taip pat neturi simptomų. Gali atsirasti kojų, pėdų ar čiurnų, rečiau rankų ar veido tinimai. Blogėjant inkstų funkcijai gali pasireikšti daugiau simptomų: apetito stoka, pykinimas, vėmimas, mieguistumas, nuovargis, niežulys.

Hipertenzijos sukeltas inkstų pažeidimas dažnai nustatomas gana vėlai, kai jau ryškiai pablogėja inkstų funkcija ir atsiranda simptomai. Todėl svarbu pacientus segančius arterine hipertenzija stebėti ir tirti dėl organų taikinių pažeidimo.

 

Profilaktika

Tinkamiausios priemonės, apsaugoti inkstus nuo hipertenzijos sukeliamos žalos, mesti rūkyti, sveikai maitintis, fizinis aktyvumas, streso suvaldymas. Dietoje turėtų būti daugiau vaisių ir daržovių, neskaldytų grūdų. Vengti natrio (druskos), riebaus, turinčio daug cholesterolio maisto. Sočiuosius riebalus rekomenduojama keisti nesočiaisiais. Mažesnis sočiųjų riebalų ir cholesterolio turinčių produktų vartojimas, padeda kontroliuoti lipidų kiekį kraujyje. Kuo daugiau vartoti produktų, turinčių omega-3 riebiųjų rūgščių. Patartina, kad didesnę maisto raciono dalį sudarytų žuvis, paukštiena, riešutai, kuo mažesnę saldainiai, cukraus turintys gėrimai. Jau esant inkstų pažeidimui, rekomenduojama riboti natrio ir skysčių suvartojimą, tai padeda sumažinti edemas ir kraujo spaudimą.

Nejudrumas vienas iš kraujagyslių ir širdies ligų (taip pat ir arterinės hipertenzijos) rizikos veiksnių. Fizinis aktyvumas rekomenduojamas visiems žmonėms, įskaitant, vaikus, vyresnio amžiaus asmenis. Reguliarus fizinis aktyvumas gali sumažinti kraujo spaudimą. Jis veiksmingas tik tada, kai yra reguliarus, pakankamo intensyvumo, dažnio ir trukmės. Rekomenduojama mažiausiai 30-60 minučių fizinio aktyvumo kasdien. Fizinis aktyvumas – tai vidutinio sunkumo veikla, pavyzdžiui, važiavimas dviračiu, darbas sode, namų valymas.

Stresas, įtampa dažnas gyvenimo palydovas. Stresinės situacijos sukelia trumpalaikį kraujospūdžio padidėjimą. Nors reakcija į stresą sukelia trumpalaikį kraujospūdžio padidėjimą, jei tai kartojasi dažnai, gali turėti įtakos organų taikinių pažeidimui, ypač, jei į stresą reaguojama rūkymu, alkoholio vartojimu, gausia mityba. Todėl svarbu suvaldyti stresą. Gali padėti kvėpavimo, meditaciniai pratimai.

 

Kenkia ir akims

Negydoma arterinė hipertenzija sukelia ne tik širdies ir inkstų ligas, tačiau gali skatinti akių ligų vystymąsi bei pažeisti regėjimą. Aukštas kraujo spaudimas sukelia hipertenzinę retinopatiją, regos nervo neuropatiją. Taip pat yra svarbus rizikos veiksnys tinklainės arterijų ir venų embolijos, diabetinės neuropatijos atsiradimui.

Tačiau padidėjęs kraujospūdis sukelia ne tik kraujagyslines akių ligas, bet ir gali pagreitinti nekraujagyslinių akių ligų, tokių kaip glaukoma ar geltonosios dėmės degeneracija, progresavimą.

Aukštas ir blogai kontroliuojamas arterinis kraujo spaudimas palaipsniui pažeidžia ne tik viso organizmo kraujagysles, bet ir tinklainės mikrokraujagysles.

Nors hipertenzinės retinopatijos atsiradimo pagrindinė priežastis yra arterinė hipertenzija, tačiau jos išsivystimui didelę reikšmę turi ir gyvenimo būdas bei gretutinės ligos. Pagrindiniai hipertenzinės retinopatijos rizikos veiksniai yra: nekoreguojamas, nuolat padidėjęs kraujospūdis; širdies ligos; aterosklerozė; cukrinis diabetas; rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas; padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje; nutukimas, netinkama mityba.

Reikia nepamiršti, kad žmonės, sergantys hipertenzine retinopatija, ypač jei oftalmoskopijos metu randami IV* pakitimai, turi didesnę insultų riziką, bei tikėtina serga kitomis širdies ar inkstų ligomis.

Norint išvengti aukščiau minėtų ligų labai svarbu tinkamai ir nuolat koreguoti arterinį kraujo spaudimą. Vengti hipertenzinę retinopatiją skatinančių rizikos veiksnių, būti fiziškai aktyvensiems, bei tinkamai maitintis. Juk pagrindinis hipertenzinės retinopatijos gydymo būdas – ilgalaikė, tinkama arterinio kraujospūdžio kontrolė.

Parengta pagal „Hipertenzija.lt“ informaciją

 
Reklaminis skydelis