Mes turime 439 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4531
mod_vvisit_counterŠią savaitę:14718
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:90748
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Nepakeitus ventiliacijos sistemos, renovuotame name gali kauptis radonas

2017 m. spalio 18 d., trečiadienis Nr.76(1705)

Naujausi gamtinės kilmės radioaktyviųjų radono dujų tyrimų Lietuvoje rezultatai

Gamtinių radioaktyviųjų radono dujų susidaro skylant uranui, kurio yra žemės gelmėse. Iš grunto, uolienų, vandens, statybinių medžiagų radonas nuolat patenka į aplinkos orą, kuriuo žmogus kvėpuoja būdamas tiek lauke, tiek ir pastatuose. Žmogui įkvėpus radono ar jo skilimo produktų (radono), jis suskyla plaučiuose išspinduliuodamas alfa daleles, kurios apšvitina kvėpavimo takų epitelį – dėl to gali išsivystyti kvėpavimo takų ar plaučių vėžys. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, radonas yra antra priežastis po rūkymo, dėl kurios susergama plaučių vėžiu, ir lemia iki 14 proc. plaučių vėžio susirgimų.

2014–2016 m. Radiacinės saugos centro specialistai atliko radono tūrinio aktyvumo tyrimus 165-iuose gyvenamosios, visuomeninės paskirties (darbo vietų), mokymo ir ugdymo įstaigų pastatuose. Tyrimais nustatyta didesnė nei anksčiau vidutinė radono tūrinio aktyvumo pastatuose vertė. Tai lėmė tiek statistiškai patikimesni tyrimai, tiek pastaraisiais metais padažnėjusi pastatų renovacija, kai keičiami pastatų langai, apšildoma pastato išorė, tačiau nekeičiama ventiliacijos sistema.

Atlikus radono pastatuose tyrimus nustatyta, kad Lietuvos gyventojai dėl radono patiria daugiau nei 30 proc. visos metinės jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos. 85 proc. tirtų pastatų radono tūrinis aktyvumas buvo nuo 10 iki 120 Bq/m3. Pagal PSO, toks radono tūrinis aktyvumas nepriskiriamas didelei radono rizikai, tačiau apie 15 proc. visų tirtų pastatų radono tūrinis aktyvumas buvo didesnis nei 120 Bq/m3, o 0,6 proc. – viršijo 300 Bq/m3 (t. y. 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva 2013/59/Euratomas nustatytą leidžiamą lygį). Pastarųjų pastatų gyventojai informuoti apie radono keliamą riziką, jiems pasiūlyta taikyti radono mažinimo priemones.

Tyrimai parodė, kad daugumoje naujai pastatytų gyvenamųjų pastatų buvo laikytasi statybos techniniuose reglamentuose nurodytų reikalavimų dėl patalpų oro kokybės užtikrinimo, taip pat ir dėl radono, tačiau buvo nustatyta ir tokių naujų pastatų, kuriuose šių reikalavimų nesilaikyta ir kurių gyventojams reikėjo taikyti radono mažinimo priemones. Padidėjusią radono koncentraciją pastatuose lemiančios priežastys – neatlikti radono tūrinio aktyvumo grunte tyrimai ir neatlikta radono rizikos analizė, todėl, prieš statant pastatą, reikėtų įvertinti radono riziką ir atlikti radono tūrinio aktyvumo grunte tyrimus. Jeigu nustatyta padidėjusi radono rizika, projektuojant pastatą reikėtų taikyti specialistų pasiūlytas radono mažinimo priemones. Vienos veiksmingiausių ir ekonomiškai efektyviausių priemonių – užsandarinti pastato pamatus, vėdinti orą po pamatais ir įrengti mechaninę patalpų oro ventiliacijos sistemą.

Siekdamas mažinti plaučių vėžio susirgimo riziką Lietuvoje, Radiacinės saugos centras 2017–2023 m. yra numatęs ištirti radono tūrinį aktyvumą Akmenės, Klaipėdos, Mažeikių, Skuodo, Šilalės ir Telšių savivaldybių teritorijose esančiuose pastatuose. Bendradarbiaujant su savivaldybių administracijų, visuomenės sveikatos biurų, visuomenės sveikatos ir kitų sričių specialistais planuojama ir kituose regionuose pakartotinai atlikti radono tyrimus ir įvertinti gyventojų dėl radono gaunamą apšvitą.

Sigutė GAULIENĖ

Radiacinės saugos centras

 
Reklaminis skydelis