Mes turime 417 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3965
mod_vvisit_counterŠią savaitę:20166
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:96196
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Reformuojant piniginę paramą, skurdo mažinimas į tikslus nebuvo įtrauktas...

2017 m. lapkričio 15 d., trečiadienis Nr.83(1712)

Ar ne todėl dabar skurdo ir pajamų nelygybės rodikliai Lietuvoje siekia rekordines aukštumas?

 

Savivaldybės taupo, skurdo gylis auga

Nuo socialinės paramos reformos pradžios 2012 m. iki 2016 m. paramos gavėjų skaičius sumažėjo 60.4 proc. Šių metų prognozuojami rezultatai panašūs. Savivaldybės džiaugiasi gerėjančiais rodikliais ir sutaupytomis lėšomis, kurias galima išleisti kitoms socialinėms arba ir nesusijusioms su socialine sritimi  reikmėms.

Tuo tarpu skurdo ir pajamų nelygybės rodikliai siekia rekordines aukštumas nuo Lietuvos įstojimo į ES. Statistiniai duomenys byloja, kad skurdo gylis, kuris rodo skurstančiųjų pajamų atotrūkį žemyn nuo skurdo ribos, Lietuvoje nuolat didėja. Kartais sunku suvokti, kuo tas vargšas dar gyvas.

 

Reformos rengėjai nepažinojo alkio

Socialinė parama yra viena iš pagrindinių priemonių siekiant sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį. Socialinės paramos reformuotojai turbūt apie tai nė negirdėjo, jeigu skurstančius pasmerkė badui, skatindami vietos valdžią atimti ir tą menką pašalpą, jeigu pašalpos prašytojas kuo nors neįtinka. Vykdant socialinės paramos reformą ir leidus savivaldybėms spręsti, kas vertas pašalpos, o kas – ne, daugiau kaip pusė varguolių jos negavo, nors jokių stebuklų neįvyko – žmonės kaip skurdo, taip skursta, tik dabar dar labiau – likę visai be jokių pajamų. Tarsi jiems ir kruopų nereikia... Ar ne todėl Lietuvą liūdnai „garsina“ skurdo, pasiekusio neregėtas aukštumas, rodikliai?

 

Apie skurdą pamiršo?..

2012 m. piniginės paramos reforma buvo siekiama didinti gyventojų integraciją į darbo rinką, mažinti piktnaudžiavimą išmokų sistema, sumažinti skurdo spąstų riziką bei pasiekti asmenis, kuriems parama yra labiausiai reikalinga. Dabar tenka pripažinti, kad, deja į tikslus nebuvo įtrauktas skurdo mažinimas.

Nuo socialinės paramos reformos pradžios (2012 m. iki 2016 m.) išlaidos piniginei socialinei paramai sumažėjo 112 912 tūkst. eurų.Savivaldybės tuos milijonus leidžia, kur panorėjusios, o varguoliai priversti badauti.

 

Kokio dydžio pašalpas gauna gyventojai?

Maksimali pašalpa, jeigu vienas gyvenantis asmuo neturi jokių pajamų – 102 Eur mėnesiui. Analogiškoje situacijoje (neturintys jokių pajamų) kelių asmenų šeimos nariai gauna dar mažiau, negu minėti 102 eurai asmeniui. Maksimalus socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, sudaro:

1) pirmam asmeniui – 100 proc. valstybės remiamų pajamų (VRP, 102 Eur)

2) antram asmeniui – 80 proc. VRP;

3) trečiam ir paskesniems asmenims – 70 proc. VRP.

Taigi, piniginė socialinė parama vaikui per mėnesį dažniausiai tesiekia 71.4 euro. Jeigu asmeniui tenka bent keli eurai kažkokių pajamų, pašalpos dydis yra VRP ir gaunamų pajamų skirtumas. Pavyzdžiui, jeigu vienam asmeniui šeimoje tenka po 30 eurų pajamų, tai vienas asmuo gaus 72 Eur pašalpą (102 Eur minus 30 Eur), kitiems šeimos nariams, skaičiuojant nuo 72 Eur, pašalpa mažinama, kaip nurodyta anksčiau.

Darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems asmenims socialinės pašalpos dydis yra su laiku mažinamas:

1) 20 proc. – kai socialinė pašalpa mokama nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių;

2) 30 proc. – nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių;

3) 40 proc. – nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių;

4) 50 proc. – nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių;

5) 50 proc. parama nepinigine forma skiriama asmenims, gavusiems socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių, kol asmenys neįsidarbins (arba savarankiškai nedirbs) arba nedalyvaus savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius.

Reformos kūrėjai ir šalininkai aiškina, kad palaipsniui mažinant piniginės paramos sumą iki 51 euro per mėnesį yra siekiama skatinti žmones kuo greičiau rasti kitų lėšų pragyvenimui. Visgi, regionuose, kur tebėra aukšti nedarbo rodikliai, tai gali reikšti niūrias išgyvenimo strategijas – nelegalų menkai apmokamą darbą, emigraciją arba susitaikymą su skurdo situacija.

 

Paskatos įsidarbinti

Reformoje buvo numatytos ir teigiamos paskatos įsidarbinti sugebėjusiems paramos gavėjams. Papildomai skiriama 50 proc. mokėtos socialinės pašalpos už kiekvieną išdirbtą mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu: 1) asmens atlyginimas yra ne mažesnis už minimalųjį, bet ne didesnis nei du mėnesiniai atlyginimai; 2) asmuo ne trumpiau kaip 6 mėnesius iš eilės buvo registruotas bedarbis; 3) asmuo buvo socialinės pašalpos gavėjas bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą.

 

Didelės teisės savivaldybėms

Savivaldybės savo nuožiūra gali skirti ir didesnę piniginės paramos išmoka, negu numatyta Įstatyme. Tad savivaldybės po reformos turi daugiau lankstumo ne tik mažinti, bet ir lanksčiai didinti išmokų dydžius, atliepiant paramos gavėjų situaciją ir poreikius. Matyt, dosnumu savivaldybės „nesirgo“, jeigu sutaupė daugiau kaip pusę pašalpoms skirtų lėšų.

Po reformos savivaldybėms suteikta teisė pasitelkti paramos gavėjus neapmokamai visuomenei naudingai veiklai. Nesutikus to daryti, savivaldybės gali mažinti, stabdyti arba nutraukti piniginę paramą.

Reforma taipogi buvo siekiama labiau įtraukti bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų atstovus bei gyvenamosios vietovės bendruomenės narius į paramos teikimo procesą.

 

Pašalpa dukart mažesnė, negu minimalių poreikių dydis

Šiuo metu nustatytas ir taikomas Valstybės remiamų pajamų dydis (102 EUR) yra ženkliai mažesnis nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu apskaičiuotas minimalių poreikių dydis – 238 EUR. Kodėl taip yra, niekas nesivargina paaiškinti. Taigi pašalpos dydis, tuo labiau šio dydžio mažinimas kelių asmenų šeimoms arba ilgalaikiams pašalpos gavėjams pakerta socialinės paramos sistemos tikslą – gavėjų minimalių poreikių užtikrinimą.

 

102 Eur išmokos dydis neužtikrina minimalaus pragyvenimo lygio

NVO pabrėžia, kad svarbu tinkamai informuoti socialinės paramos gavėjus ir įtikinti, jog socialinės paramos teikimas yra laikinas ir negali pakeisti pastovių pajamų, tokių kaip darbo užmokestis: „Svarbu paaiškinti žmogui, kodėl mes duodam pašalpą ir už ką, ir kodėl.“

Apklausti paramos gavėjai tą supranta. Štai ką jie mano:

„Vien iš paramos tikrai nepragyvensi.“

„102 eurai. Ar įmanoma iš tokių pinigų išgyventi? Juokinga parama. Neįmanoma...“

„Čia duodama tik gyvastį išlaikyti.“

„Tie 102 eurai yra tik duonai ir druskai“.

 

Link kur stumia pašalpos netekimas?

NVO atstovai pateikė pavyzdžių, kuomet asmenims buvo nutraukta arba sumažinta socialinė parama, todėl asmenys susidūrė su dideliais sunkumais. Pasitaiko atvejų, kuomet nutraukus socialinę paramą, asmuo netenka vienintelių savo reguliarių pajamų. „Kai žmonės paliekami kapstytis patys, atsiranda didelė tikimybė, jog šie asmenys atsidurs dar didesnėje atskirtyje“, konstatavo NVO atstovai. Jie teigia, kad tokie atvejai nėra pavieniai bei pabrėžia, jog skurdas, socialinė atskirtis bei pajamų nelygybė yra visos visuomenės problema.

Socialinė nelygybė Lietuvoje yra viena iš didžiausių Europos lygmeniu. Ir skurstančių problema nėra tik skurstančių problema. Tai yra visų mūsų problema.

Parengė Irena Pauliukevičienė

(Šaltinis: Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atliktas tyrimas)

 
Reklaminis skydelis