Mes turime 169 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1963
mod_vvisit_counterŠią savaitę:18233
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:149514
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:159579

Prie upės Žeimenos

2017 m. lapkričio 29 d., trečiadienis Nr.87 (1716)

Prasidėjo paskutinė 2017-ųjų metų rudens savaitė. Ir prasidėjo ganėtinai šiltu ir gražiu pirmadieniu. Pasiėmęs fotoaparatą važiuoju prie Žeimenos upės pasižiūrėti, kaip ten su tuo vandens lygiu, kuris niekaip nemažėja. Pirmas aplankytas objektas – trečiasis pliažas Švenčionėliuose prie Žeimenos. Vandens dar iš tiesų daug. Prieš keletą metų vykdant projektą pastatyto tiltelio dalis – vandenyje, o ir pats upės plotis ganėtinai solidus.

Nuspaudęs keletą kadrų, vaikščiodamas po pliažą atkreipiu dėmesį į baigiamą griauti persirengimo kabiną. Aukštyn kojom guli ir suolelis, net tualeto stogas kažkam užkliuvo. Taip per trumpą laiką baigiami niokoti prieš keletą metų sutvarkyto trečiojo pliažo aplinkos objektai. Ir čia tikrai niekas neatvažiavo iš kažkur toli, čia vietinių „didvyrių“ darbeliai. O gal kažkas davė komandą: „Fas“?.. Juk visa tai įrengė su buvusia valdžia susijusi bendruomenė... Norėtųsi tikėti, kad taip nėra. Juolab, kad ir dabartinė rajono valdžia rengia projektą prie Žeimenos, tik ne už kelias dešimtis tūkstančių eurų, kaip buvo III pliaže, o pusę milijono eurų. Pagyvensim – pamatysim, kokio likimo sulauks planuojami ten įrenginėti takai, apžvalgos aikštelės, tilteliai, suoleliai.

Visgi ne tik už neigiamų detalių užkliuvo akis, bet miela buvo gėrėtis lyg deimantais žibančiais ant lapų vandens lašais, gulbių pamestomis plunksnomis, klausytis tylios Žeimenos šnektos.

Palikęs ramybėje gerokai nuniokotą paplūdimį, važiuoju prie pėsčiųjų tilto į Platumų kaimą. Tas tiltas – lyg legendinis Gordijaus mazgas, kurio niekaip negali perkirsti valdžios žmonės. Prieš kelerius metus lyg jau ir buvo išspręsta problema, bet specialiai neparuoštos medinės lentutės turi įprotį pūti, tad tiltas dabar vėl gerokai pavojingas, net šviesiu paros metu per jį eiti gerokai pavojinga. Žengdamas kiekvieną žingsnį turi įsitikinti, ar koja neatsidurs kiaurymėje, ar išlaikys patręšęs lentgalys. Beje, nemažai lentučių jau tiek įsitręšusios, kad patirti traumą – didelė tikimybė. Gal vietoj to, kad buvo dažomi turėklai, reikėjo sutręšusias lentutes pakeisti? O gal galų gale vieną kartą reikėtų specialiai paruoštomis lentutėmis tiltą iškloti, tokių, manau, ir „Žaliamiškyje“ būtų galima gauti.

Grįždamas negalėjau praeiti pro žaliais obuoliukais pasipuošusią laukinę obelį. Jos kvapai taip priminė vaikystę, kai išsilakstę iki valiai net ir laukinius obuoliukus su malonumu treškinom. Smagu buvo iš tolo pažiūrėti į senvagėje maisto ieškančią gulbių porą. Štai tokia trumpa išvyka prie Žeimenos upės, palikusi dvejopą įspūdį. Šalia gamtos ramybės – chuliganiški vietinių poelgiai, lyg šaukštas deguto į medaus statinę...

Algis JAKŠTAS