Mes turime 330 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1374
mod_vvisit_counterŠią savaitę:17575
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:93605
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

METAI PO RINKIMŲ – SU DARBŲ KRAIČIU

2017 m. gruodžio 23 d., šeštadienis Nr.94 (1723)

2016-ųjų lapkričio viduryje tapome Seimo, o kartu ir didžiausios Seime frakcijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – nariais. Per metus mūsų valstybėje pradėti esminiai pokyčiai daugelyje svarbių valstybės sričių: ne tik priimami įstatymai, bet ir atleidžiami susikompromitavę vadovai, jungiamos neefektyviai dirbančios įmonės, pagaliau imtasi tikrų skaudulių tiek švietimo, tiek sveikatos apsaugos sistemose.

Visi norėtume, kad rezultatus kiekvienas jaustume jau šiandien, tačiau kai kurie pokyčiai grąžą duos ne dabar, o po metų, poros ar dar vėliau. Tačiau kai kas jau matyti ir šiandien.

 

Augančios ekonomikos lėšos – socialinėms reikmėms ir Lietuvos žmonių gerovei

Bene pirmą kartą Lietuvos istorijoje daugiau nei 600 mln. eurų, kuriuos leido sukaupti auganti ekonomika, paskirstyti socialinei apsaugai, skurdo ir atskirties mažinimui. Nuo 2017-ųjų iki 2018-ųjų vidutinė senatvės pensija išaugs vidutiniškai apie 63 eurus per mėnesį. Tokio spartaus pensijų augimo nėra buvę per visą atkurtos nepriklausomos Lietuvos istoriją.

2018 metų valstybės biudžetas jau ateinantį sausį leis visiems pajausti pokyčių – iki 400 eurų per mėnesį didės minimalus mėnesinis atlyginimas, 20 eurų augs valstybės remiamos pajamos, o visi vaikai gaus vienodą 30 eurų mėnesinę išmoką.

Taip, tai nėra stebuklas, apversiantis Lietuvą, tačiau visgi reikšmingi pokyčiai, skirti skurdžiausiai besiverčiantiems šalies gyventojams. Ne mažiau svarbus buvo šios kadencijos Seimo sprendimas paankstinti pensijų kompensavimo dirbusiems pensininkams procesą – tai sėkmingai užbaigta dar šių metų liepos mėnesį.

 

Išlaidų šildymui kompensavimas – daugiau gavėjų, daugiau realios pagalbos

Jau prasidėjusį šildymo sezoną realius pokyčius pajus gerokai didesnė piliečių dalis: išlaidos šildymui ir karštam vandeniui gerokai mažės – kompensuojamos visos išlaidos šildymui, kai jos viršys 10 proc. skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų ir gyventojo  pajamų per mėnesį. Anksčiau ši riba siekė 20 proc. Taigi dabar daugiau šeimų galės džiaugtis sutaupytomis lėšomis. Nustatytas 9 proc. lengvatinis PVM tarifas centralizuotam šildymui.

 

Švietimas

Pradėta universitetų pertvarka. Demografinių pokyčių prislėgta aukštojo mokslo sistema aktyviai įsitraukė į aukštojo mokslo reformą – siekdamos mokslo kokybės, aukštosios mokyklos savarankiškai peržiūri savo veiklą, pradėjo derybas dėl susijungimo ir kitų struktūrinių pokyčių.

Savo ruožtu valstybė imasi esminių pokyčių užtikrindama aukštojo mokslo galimybes visiems piliečiams. 2018 metų biudžeto projekte numatyta, kad aukštojo mokslo (bakalauro) studijos bus nemokamos, tam papildomai numatyta 5 mln. eurų, kas užtikrins, kad visi Lietuvoje studijuojantieji, nepriklausomai nuo savo tėvų socialinės ir finansinės padėties, galės siekti aukštojo mokslo.

Kitais metais ketinama pradėti pereiti prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo, tam numatyta skirti 20 mln. eurų.

 

Vaiko teisių apsauga

Visuomenės pasipiktinimą sukėlę vaikų nepriežiūros atvejai virto esminiu postūmiu vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai, todėl priimti teisės aktų pakeitimai, vyksta struktūriniai pokyčiai, kurie formuoja visiškai naują vaiko teisių apsaugos kokybę. Priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, tačiau ministerijai dar reikia daug nuveikti siekiat teisingai nustatyti, kaip tiksliai veiks visa sistema.

Siekiant geresnės vaikų ir jų interesų apsaugos, Vaikų išlaikymo („alimentų“) fondo administravimas ir skolų išieškojimas perduotas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai: fondo finansavimą padidinus nuo 15 iki 18 mln. eurų, 20 proc. (11, 4 euro) didesnių išmokų sulauks net 22,7 tūkst. vaikų.

 

Sveikatos apsaugos sistema

Sveikatos apsaugos sistemoje dešimtys milijonų eurų skiriama specialistų atlyginimų didinimui. Gydytojų atlyginimai vidutiniškai didėja („ant popieriaus“) apie 115 eurų per mėnesį, slaugytojų – apie 58 eurus. Nuo liepos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo tam skirta 24,6 mln. eurų. Apie 20 proc. sveikatos apsaugos darbuotojų atlyginimai dar augs 2018 metais. Tam bus skirta dar papildomai per 76 mln. Eurų.

Imtasi priemonių mažinant kompensuojamųjų vaistų kainas. Lyginant Lietuvos ir kaimyninių valstybių kainas, kompensuojamųjų vaistų kainos peržiūrimos keturis kartus per metus (buvo-kartą per metus). Tai leidžia greičiau reaguoti į kainų pokyčius kaimyninėse valstybėse. Vien šis pakeitimas leidžia sutaupyti daugiau kaip 2 mln. eurų per ketvirtį. 

 

Stiprinama krašto gynyba

Nors iki šios Seimo kadencijos Lietuvos politinės partijos buvo sutarusios, jog NATO rekomenduojama lėšų suma – daugiau nei 2 proc. nuo BVP – bus skiriama nuo 2020 metų, tačiau, atsižvelgdama į strateginius šalies interesus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga priėmė sprendimą, jog šiai sričiai deramas finansavimas turi būti užtikrintas jau 2018 metais. Tokį žingsnį, kai sugebama ne priešinti, o derinti ir socialinės apsaugos, ir krašto saugumo klausimus, teigiamai įvertintino ir akcentavo šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

 

Kiti svarbūs pokyčiai

Po ilgų svarstymų ir diskusijų buvo priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos. Nuo kitų metų pradžios svaigalus bus galima įsigyti tik sulaukus 20 metų. Visiškai uždrausta alkoholio reklama, padidėjo alkoholinių gėrimų akcizai. Per metus taip pat pavyko ženkliai padidinti baudas už korupcinius nusikaltimus, jų dydį siejant su padarytu žalos dydžiu, išplėstos Specialiųjų tyrimų tarnybos galios, kurios užtikrins efektyvesnį korupcinių nusikaltimų tyrimą ir prevenciją, siekiant užkirsti kelią bylų vilkinimui. Besislapstantys kaltinamieji galės būti teisiami už akių.

Būstų renovacijai skirta 86 mln. eurų, dėl ko kasmet bus galima renovuoti bent po 500 daugiabučių. Žemės savininkai galės gauti kompensaciją už elektros energijos persiuntimui skirtų linijų ir įrenginių buvimą privačioje žemėje.

Žemės ūkio srityje pasukta link kompromisinio sprendimo: lieka ta dalis žemės pardavimo saugiklių, kurie proporcingai ribos spekuliavimą Lietuvos žeme ir užtikrins vienodą įstatymo vykdymą. Priimtas naujos redakcijos Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) įstatymas šeimos ūkiams palengvino sąlygas steigti ir plėsti ūkius, sutrumpino PAV procesą. 

Kompromiso ir trišalės tarybos derybų rezultatas yra nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas.

Nuošalyje nepalikome ir kultūros. Kitais metais finansavimas didinamas ryškia 28,6 mln. eurų suma, o nuo rugsėjo 1 dienos turėtų prasidėti „Kultūros paso“ programa, suteiksianti galimybę moksleiviams nemokamai lankytis teatruose, kino teatruose, koncertuose ir muziejuose.

Savivaldybių biudžetų pajamos 2018 metais, palyginti su 2017 metais, didėja 10,2 proc. Pagreitį įgauna ir valstybės įmonių pertvarka.

Džiaugiamės, kad po ilgų derybų pavyko patvirtinti didesnę metinę pajamų ribą iki kurios vykdant individualią veiklą bus taikomas mažiausias 5 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifas (pirminiame įstatymo projekte buvo 10 tūkst. eurų, patvirtinta – 20 tūkst. eurų riba).

 

Lietuvos Respublikos Seimo nariai Gintautas Kindurys

Vytautas Rastenis

Agnė Širinskienė

 
Reklaminis skydelis