Mes turime 221 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5369
mod_vvisit_counterŠią savaitę:31350
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:130603
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:159579

Iš girių glūdumos į žiūrovų širdis

2017 m. gruodžio 30 d., šeštadienis Nr.95 (1724)

Prieš pat Kalėdas, gruodžio 20 d., Nalšios muziejuje atidaryta gamtos fotografų Rimanto Nalivaikos ir Jono Barzdėno fotografijų paroda. Kiek bekalbėtume apie tai, kad dabar tūkstančiai fotografijų keliauja virtualioje erdvėje, bet kai pamatai tas fotografijas parodoje, dar kartą įsitikini, kad tikroji fotografija ta, kuri yra atspausdinta, kurią gali paliesti, kuri perteikia ne tik vaizdą, bet ir autoriaus energetiką.

Abu fotografus pažįstu labai seniai, neblogai žinau jų kūrybinę virtuvę, ne kartą rašiau apie jų kūrybą, keliones. Porą kartų net gervių fotografuoti važiavau prie Šiaulių, tad kažką naujo ir pasakyti būtų sunkoka, bet svarbiausia norisi Rimantui ir Jonui padėkoti už parodą, kurioje yra nemažai originalių fotografijų. Kai žmogus myli gamtą, tą jauti ir jo darbuose. Ir Rimanto Nalivaikos, ir Jono Barzdėno darbinė veikla susijusi su mišku, su gamta, tą meilę gamtai, fotografuojamam objektui, ar tai būtų mažas žvėrelis, ar pėdinantis lokys, kurio fotografuoti Jonas važiavo net į Estiją, ar gamtos vaizdas. Viskas fotografijose natūralu, nesurežisuota, todėl ir žavi tuo paprastumu ir pavogta akimirka iš laiko bėgsmo.

Į parodos atidarymą atėjo gana gausus būrys žiūrovų ir, žinoma, kolegų fotografų, ir ne tik vietinių, bet štai iš Vilniaus atvažiavo leidėjas ir gamtos fotografas Vytautas Knyva, iš Utenos – Juozas Kaupas. O tai ir yra atsakymas į paprastą klausimą, kad abu autoriai yra vertinami ne tik žiūrovų, bet ir kolegų. Parodos atidarymą pradėjo Nalšios muziejaus direktorės Alytės Šiekštelienės ir muzikanto Vitalijaus Laptevo atlikta muzikinė-poetinė kompozicija iš mano pirmosios poezijos knygos „Gimiau aš rudenį“. Daug įdomių minčių apie fotografiją, pačius autorius išsakė visi kalbėjusieji.

Švenčionių parapijos klebonas Medardas Čeponis fotografiją palygino su mūsų pirmuoju mirksniu, kai pradėję suvokti pasaulį, pažvelgiame atmerkę akis. Fotografija – tai tik mirksnis, kurį fotografuojantis žmogus sugeba užfiksuoti.

Nemažai šmaikščių nutikimų fotografuojant laukinius gyvūnus ir paukščius papasakojo ne tik parodos autoriai Rimantas ir Jonas, bet ir jų bičiulis Vytautas Knyva. Kadangi pats fotografuoju beveik pusę amžiaus, galiu drąsiai pasakyti, kad kiekvienas fotografas turi savo požiūrį į fotografiją, į kompoziciją, taip, yra tam tikros taisyklės, bet, kaip kartais sakoma, jos yra tam, kad jas laužytume, o Rimantas Nalivaika ir Jonas Barzdėnas fotografuodami laikosi taisyklės „nepakenkti“. Tuo, matyt, ir skiriasi fotografai profesionalai nuo mėgėjų, kurie su objektyvu be ceremonijų gali prie pat paukščių lizdo prieiti. Žinoma, patirtis ateina su laiku, o baigdamas norėčiau dar kartą pakartoti savo žodžius, kuriuos pasakiau per parodos atidarymą: „Jei Rimanto ir Jono nepalaikytų, netoleruotų jų pomėgio žmonos Nijolės, tai gal ir fotografijose nebūtų jaučiamas harmoningas gamtos grožis ir trapumas, kurio mes neturime teisės sutrikdyti.“ O fotografijos mėgėjus, ypač jaunimą, moksleivius norėčiau pakviesti pasižiūrėti parodos ir pamatyti, koks nuostabus pasaulis supa mus...

Algis JAKŠTAS