Mes turime 857 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:701
mod_vvisit_counterŠią savaitę:14439
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:134758
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:114011

Sausio danguje – Jupiterio ir Marso susitikimas bei mėlynojo supermėnulio užtemimas

2018 m. sausio 6 d., šeštadienis Nr.1 (1725)

Giedrais sausio vakarais virš rytų-pietryčių horizonto telksis ryškiausių žiemos žvaigždžių telkinys. Tuoj po saulėlydžio rytuose tekės Šienpjoviai (Orionas) su ryškiuoju Rigeliu, o nuo jų kiek kairiau – Dvyniai su išsiskiriančia žvaigždžių pora – Kastoru ir Poluksu. Virš Dvynių žvaigždyno spindės Vežėjas su ryškia Kapelos žvaigžde, o virš Šienpjovių dėmesį patrauks Tauras su rausvuoju Aldebaranu ir garsiuoju Sietynu. Kiek vėliau po Dvyniais patekės Mažasis Šuo su ryškiuoju Prokionu, o paskui jį ir Didysis šuo su ryškiausia šiaurinio dangaus žvaigžde – Sirijumi. Tiesiai per šio ryškiausių žiemos žvaigždžių rato vidurį drieksis Paukščių takas. Sausio 27-28 d. šio žvaigždžių rato viduryje atsidurs priešpilnis Mėnulis.

 

Jupiteris susitiks su Marsu

Sausyje paryčiais bus galima pamatyti 4 planetas. Iš jų tarpo išsiskirs Jupiteris ir Marsas. Sausio 7 d. įvyks šių planetų glaudus suartėjimas Svarstyklių žvaigždyne. Ne toks ryškus rausvai spindintis Marsas praslinks vos vos žemiau itin ryškiai gelsva šviesa spindinčio Jupiterio. Sausio 11 d. kiek aukščiau Jupiterio ir Marso poros atsidurs dylančio Mėnulio pjautuvas. Marsas kasdien vis labiau slinks nuo Jupiterio į rytus ir paskutinę sausio dieną įriedės į paryčiais virš pietų horizonto pusiau išnirusį Skorpiono žvaigždyną.

Prieš saulėtekį iš už pietryčių horizonto iškops ir Šaulio žvaigždyne esantis Saturnas. Iki sausio vidurio netoli nuo jo galima bus atrasti ir retai matomą Merkurijų. Arčiausiai viena kitos šios planetos atsidurs sausio 13 d.

Sausio 15 d. 7.35 val. visai palei pat pietryčių horizontą spindinčios Merkurijaus ir Saturno planetų poros atsidurs ir beveik visiškai sudilęs plonas Mėnulio pjautuvėlis. Sausio 1 d. pasiekęs vadinamą vakarų elongaciją (didžiausią nuotolį į vakarus nuo Saulės) ir geriausią rytinį matomumą Merkurijus antroje sausio pusėje vėl pasislėps Saulės spinduliuose. Veneros šį mėnesį nematysime.

 

Įvyks mėlynojo supermėnulio užtemimas

Sausio 31 d. 15.27 val. Mėnulis taps antrą kartą šį mėnesį pilnu, būdamas arčiau žemės nei paprastai, tad, jei tik bus giedra, bus galima pasigrožėti antrąja šio mėnesio superpilnatimi. Antroji to paties mėnesio pilnatis vadinama mėlynuoju Mėnuliu. Tad šios dienos pilnatį galima pavadinti mėlynuoju supermėnuliu!

Ir tai dar ne viskas – mėlynoji superpilnatis sausio 31 d. vakare patekės (Vilniuje 16.55 val., Klaipėdoje 17.08 val.) pritemusi, mat tądien vyks visiškas Mėnulio užtemimas. Gaila, kad Lietuvoje bus galima pamatyti tik užtemimo pačią pabaigą. Tekančią Pilnatį su pritemusiu krašteliu trumpam galima bus matyti rytų Lietuvoje, jei Saulei leidžiantis prasisklaidys debesys ir bus stebima iš vietos, kurioje gerai matomas rytų horizontas. Žemės šešėlis nuo Mėnulio visiškai nuslinks 17.11 val., o plika akimi neįžiūrimas mūsų planetos pusšešėlis nuo Mėnulio pasitrauks 18.08 val.

Jonas VAIŠKŪNAS

 
Reklaminis skydelis