Mes turime 137 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:847
mod_vvisit_counterŠią savaitę:3570
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:55858
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Kur tie apdainuoti mūsų 3 milijonai, arba Išsivažinėjanti Lietuva

2018 m. sausio 13 d., šeštadienis Nr.3 (1727)

Visi prisimename prieš keliolika metų Lietuvoje skambėjusią Marijono Mikutavičiaus dainą „Trys milijonai“. Deja, tie trys milijonai gyventojų Lietuvoje jau tapo nepasiekiama vizija. Pagal šią savaitę paskelbtus išankstinius Statistikos departamento duomenis, 2018 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 milijonai 810 tūkstančių nuolatinių gyventojų, o tai 37,8 tūkst. mažiau nei prieš metus, t.y. 2017 m. sausio 1 d.

37,8 tūkst. – tai beveik tiek, kiek gyventojų gyvena Švenčionių ir Ignalinos rajonuose. Trumpai tariant, dviejų rajonų teoriškai nebeliko. Nors ir kaip Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė „vanoja“ savivaldybių merus dėl emigracijos, bet, ko gero, visos per 27 metus, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvusios valdžios tik kalbėjo apie emigracijos mažinimą, o nieko rimtai ir nedarė. Kartais gal ir paranku, kai aktyviausi ir drąsiausi išvažiuoja, nes tie, kurie lieka, priimdami padėtį tokią, kokia ji yra, vargu ar maištaus, be to, kai išvažiuoja darbingi žmonės, mažėja bedarbystė...

Beje, jei vieną dieną į Lietuvą imtų ir sugrįžtų bent penktadalis emigravusių, o tai būtų vos ne pora šimtų tūkstančių, ir jiems reikėtų darbo, o jei jo nebūtų, tektų mokėti bedarbio pašalpas, kitas pašalpas, vaiko pinigus, reikėtų vietų darželiuose, šalies biudžetui, liaudiškai tariant, butų „kranty“. O jei vieną dieną sugrįžtų pusė išvažiavusių, situacija būtų neprognozuojama. Matyt, kalbėdami apie emigrantų susigrąžinimą, politikai tylomis meldžiasi, kad jie nebegrįžtų. O trūkstamą darbo jėgą galima ir iš Ukrainos atsivežti. Jiems ir mokėti mažiau galima, ir socialinių problemų mažiau. Na, vienas kitas gal ir apsigyventi panorės, bet čia kol kas ne bėda.

O dabar šiek tiek smulkiau apie 2017 m. demografinės raidos skaičius. 2017 m. Lietuvoje gimė 29,6 tūkst. vaikų, 1 tūkstančiu mažiau nei 2016 m. Mirė 2017 m. 39,5 tūkst. žmonių, 1,6 tūkst. mažiau nei prieš metus, taigi natūralus gyventojų sumažėjimas per 2017 metus – beveik 10 tūkst., t.y. 9,9 tūkst.

Didžiąją gyventojų mažėjimo dalį jau tradiciškai sudaro emigracija. 2017 m. iš Lietuvos emigravo 57,2 tūkst. gyventojų, tai 6,9 tūkst. daugiau nei 2016 m. Didžioji dalis – 24,8 tūkst. išvyko į Jungtinę Karalystę, į Norvegiją išvyko 6,4 tūkst., į Vokietiją – 4,9, į Airiją – 3,8. Žinoma, dalis emigravusių po ilgesnio ar trumpesnio laikotarpio sugrįžo. Išvykimo taip pat ir atvykimo priežasčių yra įvairiausių.

2017 m. į Lietuvą imigravo 29,3 tūkst. Va, ir gauname, kad dėl emigracijos 2017-aisiais Lietuvoje gyventojų sumažėjo 27,7 tūkst. Ne visi imigravę 2017 m. yra sugrįžtantys emigrantai, tokių 18,8 tūkst., o likusieji 10,5 tūkst. – užsieniečiai, beveik pusė jų – 4,4 tūkst. – ukrainiečiai.

Dar pora svarbių skaičių, turinčių įtakos demografinei situacijai. Santuokos. 2017 m. Lietuvoje buvo įregistruota 20,9 tūkst. santuokų, 2016 m. buvo 21,3 tūkst. 2017-aisiais ištuokų buvo 8,3 tūkst. Trumpai drūtai tariant, 100 santuokų teko 39,2 ištuokos. Taip, dabar nemaža dalis žmonių gyvena neįregistravę santuokų, tokia dvidešimt pirmojo amžiaus realybė.

Pabaigoje – keletas įdomių skaičių. Pagal pirmo, pokario laiku, 1959 metais, vykdyto gyventojų surašymo duomenis, Lietuvoje gyveno 2 mln. 711 tūkst. gyventojų, pagal kitus duomenis – 2 mln. 697 tūkst. Po dvidešimties metų, 1979 m., gyveno 3 mln. 398 tūkst. žmonių, pikas buvo 1989 m. – 3 mln., 690 tūkst. gyventojų, 2011 m. – 3 mln. 53,8 tūkst. gyventojų, 2013 m. jau vos 3 mln. – 3 mln. 43 tūkst., o 2017 m. – tik 2 mln. 810 tūkst., tai beveik tiek pat, kaip 1959 m., kai Lietuva dar nebuvo išsigydžiusi pokario žaizdų, kurias paliko karas, okupacijos pradžia, rezistencija, tremtis.

Tiesa, ne mes vieni išsivažinėjame. Išsivažinėja ir latviai, lenkai, bet argi nuo to lengviau?.. Juk išsivažinėjant jauniems, darbingiems, Lietuva sensta, greitai neliks kam pensijas uždirbti...

Pradėdami naujus 2018 metus, gyvenkime viltimi, apie kurią 19-ajame amžiuje gyvenusi Emilija Dikson rašė: „Viltis – plunksnuotas sutvėrimas. Jis tūno sieloje ir nesiliaudamas gieda bežodę giesmę.“, o mes po savaitės pakalbėsime, kaip 2017 metais gyveno Švenčionių rajonas.

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis