Ieškojo informacijos, aptiko netvarką

Rajono valdžios daugumai nepriklausančių ir nepaklūstančių rajono tarybos narių grupė lankėsi Švenčionių socialinių paslaugų centre. Kadangi savivaldybė ignoruoja opozicijoje valdžiai esančius tarybos narius ir neteikia jiems informacijos, įvairių partijų atstovai, rengdamiesi 2018 metų rajono biudžeto tvirtinimui, nusprendė patys apsilankyti iš rajono biudžeto išlaikomose įstaigose ir pamatyti situaciją savo akimis, išgirsti poreikius ir problemas. Tai, ką pamatė ir išgirdo lankydamiesi Švenčionių socialinių paslaugų centre, ne tik nustebino, bet ir pribloškė. Kaip tik tuo metu vyko socialinių darbuotojų susirinkimas. Suvažiavusios Švenčionių ir Pabradės zonų socialinių darbuotojų padėjėjos rėžė vadovams tiesą į akis ir reikalavo žmoniškų darbo sąlygų.

Dirba kaip vergės

Senus ir ligotus žmones visame rajone prižiūrinčios darbuotojos kvietė tarybos narius pavažinėti drauge su jomis ir pasižiūrėti, kokiomis sąlygomis jos dirba už menką algą, kurią toli gražu ne visada gauna visą. Pasirodo, darbo krūvio svyravimus (kai lankomieji miršta, atsigula į ligoninę ir pan.) savivaldybės įstaiga sprendžia darbuotojų sąskaita – mažindami atlyginimą, kol vėl atsiras naujas paslaugų gavėjas. Tarybos narė Vida Rastenienė, apie šią problemą žinojusi jau anksčiau, klausė, kokiu pagrindu mažinami atlyginimai – tai neteisėta. Direktorė Joana Jurkevičienė to neneigė, bet nesutiko, kad taip pažeidžiamas įstatymas, o jos pavaduotojas, beje, tarybos narys Valdemaras Kasperovič net piktinosi: „Kaip tai kokiu pagrindu (mažinama)? Taigi žmogus mirė.“ Apie teisinį išprusimą čia nėra ko kalbėti, bet stebina savivaldybės, kuri turi net juridinį skyrių, toks įstatymų pažeidimo jai pavaldžioje įstaigoje toleravimas. Savivaldybei apie tai žinoma – darbuotojų atstovai dar vasarą lankėsi pas teisininką Vygandą Kastanauską, kuris patvirtino, kad atlyginimų mažinti negalima. Krūvio sumažėjimą siūlyta spręsti kitaip – glaudžiau bendradarbiaujant su seniūnijomis, galbūt pas sunkesnius paslaugų gavėjus, esant neturinčių pilno krūvio, siųsti po dvi darbuotojas ir pan. Bet niekas iki šiol nepasikeitė, algos mažinamos toliau, nors būna atvejų, kad socialinėms darbuotojoms tenka ir ligoninėje gydomus asmenis lankyti.

Antra problema – poreikių vertinimas. Pasak darbuotojų, komisija neadekvačiai sumažina paslaugų poreikį. Pavyzdžiui, 1 kartas per savaitę. „Ką aš rasiu kibiriuke, jeigu nueisiu pas žmogų po savaitės?“ - piktinosi viena darbuotoja ir patikino, kad tenka eiti keliskart, nors alga ir mokama už 1 kartą.

„Trumpais atstumais galima važiuoti ir dviračiu“, - rėžė centro direktorė Joana Jurkevičienė į priekaištus, kad darbuotojos važinėja savo automobiliais, o centras jiems net kuro nekompensuoja, jau nekalbant apie automobilio dėvėjimąsi. Vasarą gal ir galima, o kaip žiemą, kai šlapdriba, pusnys, plikledis, 10-20 laipsnių šalčio? Ar ponai valdininkai tokiu oru bent žingsnį pėsčiomis žengia?

Tarybos narys Vytautas Bulka aiškino direktorei ir jos pavaduotojui, kad su darbuotojais turi būti sudarytos sutartys dėl nuosavo transporto naudojimo ir mokamos kompensacijos už kurą ir kt. Šiems nesiteikus net atidžiau pasiklausyti, V.Bulka pagrasino darbo inspekcija, kuri čia tikriausiai rastų ir daugiau pažeidimų.

Darbuotojos nesididžiuoja, važinėtų ir dviračiais, tik kur jie. Trisdešimčiai darbuotojų pernai nupirko 12 dviračių. „Vienoms davė, iš kitų atėmė“, - skundėsi viena darbuotoja. Kai jos dviratis sugedo, paėmė, o kito taip ir nedavė.

Pasirodo, ir atostoginių tenka laukti, kai atostogos jau seniai pasibaigusios. Net kelios darbuotojos, apsidžiaugusios, kad į susirinkimą pagaliau užsuko ir direktorė, klausė, kada pagaliau gaus atostoginius.

Šios darbuotojų bėdos, o iš vadovų pusės– šiurkštūs pažeidimai, toli gražu ne viskas.

Diskriminuoja dėl partiškumo?

Tarybos nariai susidūrė su visai neįtikėtinu dalyku. Viena darbuotoja pareiškė, kad ji čia diskriminuojama dėl to, kad yra Darbo partijos narė. Sako, ji dirba visą dieną, o vis tiek skaičiuojama tik 0,75 etato. Čia jau žvilgsnis krypsta net ne į Darbo įstatymą, o Konstituciją...

Jaučiasi pažemintos

Darbuotojos išliejo nuoskaudą dėl valdžios demonstruojamos nepagarbos. „Socialinių darbuotojų dienos proga net gėlytės niekas nedavė“, - prisiminusi ilgametes tradicijas, piktinosi viena darbuotojų. Taip pat darbuotojos jaučia nuoskaudą, kad net kalėdinių dovanėlių vaikams nedavė, nors pagal biudžeto vykdymo rodiklius rajonas piniguose maudosi.

Kaip įteisinama vergija?

Kol socialinės darbuotojos skundėsi tarybos nariams, direktorė J.Jurkevičienė net kelis kartus pusbalsiu sakė, kad viskas čia tvarkoje. Ir ne be reikalo. Iš visko sprendžiant, darbuotojos visais atvejais savo išnaudojimui „suteikia leidimą“ – vadovybė liepia pasirašyti, jos ir pasirašo. Tada galima drąsiai ir atlyginimus mažinti, ir atostoginius kada nors vėliau išmokėti, o ne kaip reikalauja įstatymas. Yra tokia magiška sąlyga – „darbuotojui sutikus“ galima viskas. Vis dėlto kalbėti žmogui neuždrausi – moterys choru viena per kitą tvirtino, kad jas verčia pasirašyti. Iš tiesų – negi pačios prašytų sumažinti atlyginimus? Ciniškiausia, kad pinigų atlyginimams užtenka. Tą oficialiai pasakė pati direktorė. Tai kam tada taip skriausti darbuotojus?

Tarybos nariai pasižadėjo ginti darbuotojų teises, o Vytautas Bulka davė savo telefoną ir prašė jį informuoti apie bet kokią prievartą ar pažeidimus.

Integralių paslaugų projektas skendi migloje

Švenčionių socialinių paslaugų centras vykdo integralių paslaugų projektą, kurį finansuoja Europos socialinis fondas, bet apie šį paslaptingą projektą tarybos nariai neįstengė iš centro direktorė Joanos Jurkevičienės, kuri yra ir projekto vadovė, nieko aiškaus išpešti. Kažką daro, kažką pirko, kažkas važiuoja, bet tik ne komanda. Tai važiuoja pati socialinė, tai nuveža padėjėją ir palieka ją kelioms valandoms, o pati grįžta. Viena aišku – nupirkti trys automobiliai, du iš jų tą vakarą stovėjo prie socialinių paslaugų centro. Apie trečią – atskira istorija. Iš nupirktos įrangos projekto vadovė paminėjo tik vartymo diržus. Mobilios vonios ar bent vieno dulkių siurblio esą nebuvo poreikio. O štai užėjus pas socialines darbuotojas paaiškėjo kitas – ir specialios vonios labai reikia, ir keltuvo, ir skalbyklių, nes dabar tenka prižiūrimų asmenų rūbus skalbti savo namuose.

Projekto darbuotojos dirba kažkaip įdomiai – kaip sakė direktorė, „du viename“...

Ir visos „integralinės“, kaip jas vadina vadovybė, tuo labai nepatenkintos. Centre joms palikta 0,75 etato, o projekte – po 0,25 etato. Darbuotojos sakė nenorinčios dirbti projekte, norinčios visą etatą turėti centre. Jos klausė direktorės: „Ar jūs taip pat dirbate kaip ir mes?“ Pasirodo, ne. Direktorė gauna priedą prie atlyginimo už projektą.

Dabar socialinės darbuotojos bent jau žino, kad dirba projekte, o pradžioje, sako, net nežinojusios. Štai kaip būna!

Mobilios komandos beieškant...

Integralių paslaugų projektui skirta 280800 eurų. Šio projekto dėka socialinių paslaugų gavėjai turi NEMOKAMAI gauti šiuolaikišką paslaugų paketą. Kaip viename rajono tarybos posėdyje dar iki projekto pradžios yra sakęs projekto partnerio – Švenčionėlių socialinių paslaugų centro – vadovas Miroslavas Lazdinis, atvažiuos automobiliu visa mobili komanda specialistų ir suteiks kompleksines paslaugas: vieni konsultuos kliento artimuosius, kiti tuo metu jį išmaudys, atliks kažkokias procedūras, sutvarkys būstą ir pan. Kelios valandos – ir visi darbai atlikti, komanda važiuoja pas kitą asmenį.

Iš projekto lėšų nupirkti trys nauji automobiliai, bet panašu, kad tokios mobilios komandos, apie kurią tada kalbėjo M.Lazdinis, taip niekas ir nesulaukė. Tarybos nariai, lankydamiesi Švenčionėlių socialinių paslaugų centre, Švenčionėlių zonai skirtą automobilį visai netyčia aptiko švarutėlį ir baltutėlį kaip sniegas labai netikėtoje vietoje – maisto labiausiai nepasiturintiems asmenims laikymo sandėlyje. Panašu, kad jis mūsų gatvių nematė, juolab, kaimo žvyrkelių. Kaip nepavyko surasti ir asmens, kuris bent kartą būtų sulaukęs tokios mobilios komandos pagalbininkų.

O kaip gi projektui skirti 280800 eurų?

Kaip yra kitur?

Kiek teko domėtis kituose rajonuose vykdomu analogišku projektu, dažniausias pirkinys – speciali vonia, kurią mobili komanda nusiveža į paslaugų gavėjo, dažniausiai ant patalo gulinčio asmens, namus, ir jį išmaudo. Iš paslaugų populiarios kineziterapijos paslaugos, kurių iki šio projekto niekas namuose neteikė. Slaugytojos atvyksta suleisti vaistų, paimti kraujo tyrimų ir kt. Slaugantys artimieji sulaukia ir psichologo pagalbos.

Šventos senelių namus apniko niežai

Socialinių paslaugų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rudenį atliko Švenčionių socialinių paslaugų centro patikrinimą ir įvertino Šventos senelių globos namuose teikiamų paslaugų kokybę. Vertinimo metu įstaigos veikloje nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai, apie kuriuos jau rašėme. Jeigu pažeidimai nebus pašalinti iki kovo 1 d., įstaiga neteks licencijos ir negalės vykdyti veiklos. Senelių namų gyventojams artimiausia pastogė liktų prabangūs ir brangūs Adutiškio senelių namai?

Po straipsnio laikraštyje apie nustatytus pažeidimus galimai ne savo noru pompastiškai atsirašė socialinių paslaugų centro direktorė Joana Jurkevičienė ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Eglė Jakštaitė-Rouda. Jos tvirtino, kad viskas čia gerai, kaip sakoma, nei čia buvo, nei čia ką, o jeigu kas ir buvo, tai netiesa. Pasak jų, straipsnis užgavo nežmoniškais krūviais apkrautas darbuotojas, kurios darbui širdį atiduoda. Iš tiesų – pagarba darbuotojoms, kurios neša šią naštą, ir ne jų kaltė dėl pažeidimų, juolab dėl niežų, kurie apniko įstaigą praėjusių metų pabaigoje, nors direktorė rėžė: „Patys kalti, reikėjo laikytis higienos reikalavimų“.

Kas užnešė niežus – nenustatyta. Viešai apie tai lankytojams neskelbiama. Į redakciją paskambino pasipiktinusi moteris, kuri neseniai lankė giminaitį senelių namuose. Jai išeinant buvo liepta atlikti dezinfekciją. Šaltinių teigimu, kalėdiniu laikotarpiu, jau plintant niežams, senelių namuose lankėsi moksleiviai, kurie apie tai nieko nenutuokė. Ar tai saugu, tesprendžia medikai.

Tuščias patalpas šildo, bet nenuomoja

Tarybos narių prašymu, direktorės pavaduotojas (paprasčiau – ūkvedys) Valdemar Kasperovič parodė socialinių paslaugų centro patalpas II aukšte. Įspūdis pribloškiantis – visas aukštas laisvas, kambariuose – karštis ir netvarka: kur pora eglučių nuo švenčių voliojasi, kur kažkokie rakandai sumesti. Yra ir keli tvarkingi kambariai, net su baldais, o vieną aptikome ir gerai „apgyvendintą“ - ant stalo puodeliai, šaldytuve – lašiniai, rauginti kopūstai, dar šis tas. Ūkvedys paaiškino, kad čia įrankius laiko jo pavaldiniai (įrankių tikrai yra). Ar čia jo kabinetas, nepatvirtino.

Tarybos nariai nustebo, kodėl patalpos nenuomojamos. Svarbiausia, patalpos šildomos (už šilumą reikia mokėti!), tereikia kosmetinio remonto, kurį galėtų atlikti patys nuomininkai. Direktorė numykė, kad keletui bandė siūlyti, bet niekam nepatiko.

Seniai stovi tuščias ir visas pastatas Švenčionyse Naujojoje g. - buvę vaikų laikinos globos namai. Nejaugi ir šio pastato nuoma nieko nesudomino?

Kodėl niekur viešai šių patalpų nuoma nebuvo skelbta? Tarybos nariai pasiryžę surasti atsakymą ir neūkiškumo kaltininkus, kurie švaisto biudžeto lėšas.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ