Šį pasakojimą apie fotografijos parodą norėčiau pradėti vienos žymiausių šiuolaikinių JAV rašytojų Susan Sontag mintimis apie fotografiją: „Nuotraukos jėga yra ta, kad ji gali išsaugoti akimirkas, kurias įprastinė laiko tėkmė tučtuojau pakeičia kitomis.“ Šis pasakymas tinka ne tik žmogaus, įvykio, bet ir gamtos fotografijai. Niekas nestovi vietoje, amžinoji laiko tėkmė neša mus nuo vieno matų laikų prie kito, ir tik fotografo pavogta akimirka gali ir praėjus laikui mums parodyti tos akimirkos žavesį.

Dabar už lango žiema, bet Vasario 16-osios išvakarėse Utenos aps. VPK atidarytoje Anykščių r. PK viršininko Rimanto Čepulio parodoje „Rudens spalvos“ sustabdytos akimirkos tiesiog žavi savo spalvingumu, tuo stulbinančiu geltoniu, kuris visada nepalieka abejingų.

Rimantas Čepulis – švenčionėliškis. Čia augo, čia baigė vidurinę. Į Švenčionėlius sugrįžo ir mokslus baigęs. Švenčionių r. PK ir savo tarnybą policijoje pradėjo. Dabar jau antrą kadenciją vadovauja Anykščių r. PK. Besimokydamas Švenčionėlių vidurinėje pradėjo domėtis fotografija, tad gerai žinau jo kelią fotografijoje ir džiaugiuosi, kad fotografija iki šiol yra Rimanto arba, kaip esu įpratęs jį vadinti, Rimo gyvenime.

Rimo fotografijų paroda „Rudens spalvos“ – tai savotiškas himnas rudens užburiančiam grožiui. Kodėl ruduo? Pasirodo, tai bene labiausiai Rimo mėgstamas metų laikas.

- Lietuvoje man gražiausi ir įspūdingiausi du metų laikai – pavasaris ir ruduo. Žiema dar kartais, kai sulutė pasirodo – gražu. Vasara man gana blankus laikas. Vieną kitą fotografiją gal padarau, bet tai ne mano metų laikas. Kai teko lankytis Afrikoje, Tunise, pagalvojau, kaip nuobodžiai... Ar žiemą, ar rudenį, ar vasarą, ar pavasarį – vaizdas beveik nesikeičia. Viskas monotoniška, o pas mus įvairovės gamtoje daug daugiau. Ir pagauta, nufotografuota akimirka kiekvieną kartą bus kitokia, - parodos Utenos aps. VPK atidarymo metu kalbėjo Rimantas Čepulis. Jo eksponuojamose fotografijose – ruduo Aukštaitijoje. Ko gero, daugiausia iš Anykščių rajono, kur dabar dirba ir gyvena Rimantas Čepulis. Juk čia pat įspūdingas Rubikių ežeras, yra ir siauruko fotografija. Kiekvienas, manau, ras sau tinkančią fotografiją, o tai ir svarbiausia. Svarbiausia pasidalinti tuo grožiu, kurį pamatei, nufotografavai.

Utenos aps. VPK viršininkas Vytautas Vaiškūnas sveikindamas Rimantą su fotografijos paroda kalbėjo apie kūrybos svarbą policijos pareigūnų gyvenime. Todėl tokios parodos kaip Rimanto akivaizdžiai parodo, kad policijos pareigūnai, dirbdami nelengvą darbą, sugeba ir grožį kurti.

Beje, Rimanto Čepulio fotografijos buvo eksponuojamos ne tik Lietuvoje, bet ir Čikagoje, šviesaus atminimo Algimanto Kezio organizuojamose kasmetinėse lietuvių fotografų parodose. Pernai jo fotografijos buvo eksponuojamos tarptautinėse fotografijų parodose Utenoje ir Mažeikiuose. Rimantas Čepulis – gamtos fotografų klubo „Žalias skėtis“ narys, tad šia jo paroda džiaugėsi ir parodos atidaryme dalyvavęs fotoklubo „Žalias skėtis“ prezidentas Rimantas Udras.

Ir dar vienas pastebėjimas, tai, ko gero, pirmoji „Indroje“ ant drobės atspausta visa fotografijų paroda. Ir reikia pasidžiaugti, kad pirmas rimtas „blynas“ neprisvilo. O baigdamas norėčiau bičiuliui Rimui palinkėti sėkmės, ieškant žavių akimirkų ir pasitaikius progai jas „pavogti“. Gal niekas nenubaus už tokias „pavogtas“ ir išsaugotas akimirkas...

Algis JAKŠTAS