Mes turime 300 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5875
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19735
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:92092
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Reškutėnų medžiotojų būreliui medžioklės sezonas buvo sėkmingas

2018 m. kovo 10 d., šeštadienis Nr.18 (1742)

Tūkstančius metų medžioklė buvo bene pagrindiniu homo sapiens išgyvenimo kriterijumi. Dabar, bent jau Lietuvoje, yra tik pomėgis, hobis, laiko praleidimas gamtoje.

Jau kelinti metai gražią tradiciją pasibaigus varyminės medžioklės sezonui suorganizuoti šventę turi Reškutėnų medžiotojų būrelis, kuriam šiuo metu vadovauja Pavel Trusov, su kuriuo ir kalbėjausi ne tik apie kovo 3-ąją „Hunter“ šaudykloje surengtą būrelio šventę, bet ir apie būrelio veiklą, sėkmingas ir nesėkmingas medžiokles...

- Reškutėnų medžiotojų būrelio sąrašuose yra 45 nariai. Iš jų aktyviai medžioja daugiau nei pusė – apie 35 medžiotojus, kiti medžioja retai. Medžiotojų aktyvumą, matyt, lemia ir tai, kad dauguma – Švenčionių rajono gyventojai. Mūsų medžioklės plotai susideda iš dviejų dalių. Didesnė dalis aplink Reškutėnus, o kita – mažesnė – netoli Svirkų. Plotai skiriasi ne tik dydžiu, bet ir dominuojančia gamta, o tuo pačiu ir ten gyvenančiais laukiniais žvėrimis. Kadangi pati būrelio veiklos pradžia buvo medžioklės plotuose, esančiuose aplink Reškutėnus, tai ir būrelis vadinasi Reškutėnų medžiotojų būrelis. Būrelis įkurtas 1963-1964 metais, tai nuo to laiko ir medžioklės plotų ribos nužymėtos, o apie 1993 metus atsirado ir antras medžioklės plotas netoli Svirkų, - apie Reškutėnų medžiotojų būrelį pasakoja būrelio pirmininkas Pavel Trusov.

- Pavelai, žmonės neretai mano, kad medžiotojai, išsinuomoję plotus, ten tik medžioja. O kaip yra iš tikrųjų?

- Žmogui, mažai žinančiam apie medžiotojų būrelio veiklą, matyt taip ir atrodo, nors realybė kita, ir labai gaila, kad žmonės mano, jog medžiotojai savo medžioklės plotuose tik medžioja, nes mes rūpinamės ir gamta, ir medžiojamaisiais gyvūnais, tai ir šėrimas, ir priežiūra, ir apskaita, nes mes, kaip geri šeimininkai, turime žinoti, kiek ir kokių žvėrių yra plotuose, kiek galime sumedžioti.

- Ar dar randate savo plotuose kilpų?

- Džiugina tas faktas, kad tokių atvejų vis mažėja. Šiemet vos kelias kilpas suradome, o prieš kokius 5 metus ar dar anksčiau tai buvo dažnas atvejis. Kas tą lemia? Vienareikšmio atsakymo nėra. Gal kyla žmonių sąmoningumas, o gal ir tai, kad kailinių žvėrelių gaudyti neapsimoka – nėra paklausos.

- Kokių žvėrių turtingi Reškutėnų medžiotojų būrelio plotai?

- Daugiausia čia yra stirnų. Labai džiaugiamės, kad ženkliai padaugėjo briedžių. Jų paskutiniais metais sumedžiojame vis daugiau. Šį sezoną per abu plotus sumedžiojome septynis, bet populiacija ne mažėja, o didėja. Šį sezoną po kokių 10-15 metų pertraukos sumedžiojome pirmą elnią, jau turim susiformavusią elnių bandą, todėl ir gavom licenciją elniui sumedžioti. Siaučiant afrikiniam kiaulių marui stipriai sumažėjo šernų, nors džiugu, kad nebuvo nei surasta nugaišusių, nei sumedžiotų šernų, kurie būtų užsikrėtę AKM.

- Ar vilkams pavyko išnešti sveiką kailį?

- Vilkai būrelio plotuose tikrai yra, bet šį sezoną jiems pavyko išnešti sveiką kailį, nors tiek vasarą tykojant teko matyti, bet tuo metu jie nemedžiojami. Matėm ir varyminės medžioklės metu vieną vilką, bet atstumas buvo didelis ir jis išnešė savo pilką kailį sveiką. O prieš porą metų vienos medžioklės metu buvom porą vilkų sumedžioję.

- Varyminės medžioklės – bene įdomiausias ir azartiškiausios. Kaip sekėsi šį sezoną?

- Taip, varyminės medžioklės turi savo žavesio, azarto. Pavyko jų metu sumedžioti ir briedžių, ir lapių, ir kiaunių. Sumedžiojom ir vieną kitą zuikį bei kitus varyminių medžioklių metu leidžiamus sumedžioti žvėris, tik, kaip jau minėjau, vilkui pavyko išnešti sveiką kailį. Varymines medžiokles organizuojam savaitgaliais, kartą per savaitę, per sezoną būna apie 16 varyminių medžioklių, į kurias susirenka didžioji būrelio medžiotojų dalis. Ir turim puikią galimybę ne tik kartu pamedžioti, bet ir pabendrauti.

- Kažkada varyminės medžioklės baigdavosi ir taurelės pakilojimu. O kaip dabar?

- Dabar tai praeitis. Ir tą sąlygoja ne tik griežti įstatymai, bet ir pačių medžiotojų savimonė. Žinoma, dar yra iš senų laikų išlikusi nuomonė, kad medžiotojai medžioja girti, šaudo kur pakliuvę. Mūsų būrelyje, o, manau, ir kituose, tokie dalykai netoleruojami. Medžiojame atsakingai, nes ginklas – ne žaisliukas, - atsakydamas į mano klausimus sako Reškutėnų medžiotojų būrelio pirmininkas Pavel Trusov.

- Pavelai, sakėte, kad šernų liko mažai, kad ne tik sumedžioti, bet ir pamatyti sunku, gal todėl per tradicinę būrelio šventę ir šaudėte į „bėgantį“ šerną?

- Į šį klausimą apie „bėgančių“ šernų medžioklę galima atsakyti gal ir su ironija, bet smagu, kai į tradicine tapusią mūsų būrelio šventę susirenka gausus būrys ne tik būrelio medžiotojų, bet ir jų šeimų nariai. Ir akies taiklumo išbandymas – tai tik viena iš šventės dalių. Akies taiklumą išbandė ne tik medžiotojai, bet ir šventėję dalyvavusios moterys, kai kurios iš jų taiklumu net vyrus pralenkė. Porą metų šaudėme į skraidančias lėkštes, o šiemet – į „bėgantį“ šerną. Kadangi dabar leidžiama rengti šaudymo varžybas, šaudyti tik specialiai įrengtose šaudyklose, tai mes turim puikiai įrengtą „Hunter“ šaudyklą, o jos šeimininkas Rokas Zabiela dar ir puikiai konsultavo. Beje, mūsų būrelyje moterų medžiotojų kol kas dar nėra, bet žiūrint į augančią kartą, manau, kad ateityje tikrai turėsime medžiojančių moterų.

- Pavelai, o kada pats pradėjai medžioti?

- Aš lyg ir šeimos tradiciją tęsiu. Medžiotojas buvo mano senelis, medžioja tėvas ir aš jau senokai medžioju, o medžioklėj pirmą kartą su tėvu buvau kai man buvo penkeri, o kai senelis išėjo į pensiją, tai jis tobulino mano medžioklės įgūdžius, ir maždaug nuo 12 metų su tėvu aktyviai dalyvavau medžioklėse. Varovu sąžiningai vaikščiojau 6 metus iki 18 metų, o tada jau ir medžiotojo bilietą gavau ir jau 10 metų medžioju. Medžioklėje man patinka ne tik sumedžiotas laimikis, bet ir pabuvimas gamtoje labai svarbus akcentas. Žinoma, geriausia, kai būna visas kompleksas – ir medžioklė sėkminga, ir gamtos grožiu gali džiaugtis. Aš dabar link trofėjinės medžioklės linkstu. Šį sezoną mano vertingiausias trofėjus – sumedžioto briedžio ragai. Džiaugiuosi ir anomalius ragus turėjusio sumedžioto stirnino ragais. Tokie atvejai sukuria tam tikrą eksliuzyvą, kai džiaugiesi išskirtiniu trofėjumi, - šyptelėjęs sako mano pašnekovas, Reškutėnų medžiotojų būrelio pirmininkas Pavel Trusov. Paskui dar pakalbam apie tam tikru metų laiku leidžiamus sumedžioti žvėris, apie ženkliai sumažėjusį bebrų kiekį, kurių kiekį sumažino intensyvėjantis žemės ūkis ir pradėti tvarkyti melioracijos grioviai. Tai sumažino bebrų populiaciją.

Atsisveikindamas palinkėjau Pavelui ir jo kolegoms medžiotojams sėkmingos medžioklės ir gamtos puoselėjimo. Manau, kad vienu ar kitu atveju medžioklė padeda reguliuoti laukinių žvėrių kiekį, nes kartais važiuodamas pasijunti tarsi Afrikos safaryje – stirnos per kelią bėginėja, o kartais ir briedžiai bėga lyg akis išdegę. O susidūrimas su laukiniais žvėrimis dažnai gali baigtis tragiškai, kaip baigėsi avarija trečiadienio vakarą, kai briedžio sukeltos avarijos metu žuvo 2 žmonės, bet baikim šį pasakojimą linksmesne gaida ir pasidžiaukim, kad Reškutėnų medžiotojų būrelio medžiotojai ne tik sėkmingai medžioja, prižiūri savo medžioklės plotus, bet ir kuria naujas tradicijas, organizuoja šventes.

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis