Mes turime 307 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:64
mod_vvisit_counterŠią savaitę:16265
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:92295
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Š.Birutis: mažėjant politinės kultūros, daugėja politinio broko

2018 m. kovo 7 d., trečiadienis Nr.17 (1741)

Įsitikinimas, kad viskas, kas nauja, yra gerai, o viskas, kas sena, – blogai neaplenkia ir politinių partijų. Kiekvienas naujas lyderis pasitinkamas viltingais žvilgsniais, o šis savo ruožtu ateina su dar labiau žmonių optimizmą keliančiais pažadais. Tačiau verta nepamiršti, kad viskas, kas nauja, taip pat sensta. Net ir tai, kas nauja, gali turėti broko.

Dėl to broko nusivilia vis daugiau žmonių, nes supratimo, kas yra politinė kultūra, trūksta daugumai partijų. Todėl pasirengusių balsuoti ir tikinčių Parlamento naudingumu skaičius sparčiai mažėja ir nusivylimas tik auga. Neseniai atlikta apklausa parodė ir karčią realybę, kad Lietuvos gyventojai Seimu nepasitiki labiausiai iš visų institucijų. Nepalankiai Parlamentą vertina net 74 proc. apklaustųjų.

Mes ir taip pilietiškai aktyvių žmonių turime nedaug. O politinių partijų siekis neturėti konkurentų ir juos iš savo kelio patraukti juodinant, prikabinant rinkėjus nusisukti skatinančias etiketes, riejantis ir tyčiojantis – smarkiai mažina valstybės valdyme norinčių dalyvauti žmonių skaičių. O kas yra valstybė? Juk tai ne tik teritorija ir joje esantys pastatai. Tai ir jos žmonės.

Esu įsitikinęs, kad politinė konkurencija būti privalo. Tai yra pats veiksmingiausias būdas sveikai demokratinei valstybei išlikti. Bet ji, konkurencija, turi pasireikšti ne vienas kito juodinimu ar patyčiomis. Jos variklis turi būti sukonstruotas iš idėjų, pasiūlymų, vizijų, tikslų ir uždavinių. Juk partijos turi vienyti ta pačia idėja tikinčius žmones. Jos turi skatinti pilietinį aktyvumą, didinti gyventojų įsitraukimą į šalies gyvenimą ir suburti tomis pačiomis vertybėmis tikinčius piliečius.

Priklausymas politinei partijai turėtų būti garbė ir pasididžiavimas. Juk prisijungus prie tokios struktūros galima tapti didelių ir veiksmingų pokyčių dalimi. Tačiau politinės kultūros nebuvimas viską apverčia aukštyn kojomis. Dabar priklausymas politinei partijai žmonių akyse tolygu buvimui apgaviku. Ir ne kas kitas tą nepasitikėjimą sukūrė kaip patys politikai. Seimas tapo karo zona, ringu, kuriame vyksta kova be taisyklių. Užuot vienas kitą laikę pagalbininku, pakeleiviu bendro tikslo link, parlamentarai tapo vienas kito priešu. O tokia valstybė, kurioje išrinktieji sau susiteikia teisę smerkti ir išmeižti, ateities neturi.

Prasta valdančiųjų moralė išvargino mūsų žmones, kurie yra mūsų dorovės kompasas. Todėl nevertėtų pamiršti, kad kaip vieną kartą jų sprendimu durys buvo atidarytos, tokiu pačiu būdu jos gali būti ir užvertos. O kol valdantieji žaidžia politinį turgų, o laisvalaikiu leidžia už galvos griebtis verčiančius įstatymus, Darbo partija stiprina savo pozicijas.

Dar pernai metų birželio pabaigoje mūsų reitingas siekė 1,7 proc. O šiandien už šią politinę jėgą balsuotų per 4,3 proc. apklaustųjų. Tad dar šiek tiek padirbėjusi Darbo partija patektų į Seimą. Tai didelis šuolis ir ženklas, kad einame gera linkme, kad pasirinkome teisingą kryptį.

Naują pradžią žymi ir daugiau nei prieš metus pasibaigusi byla. Ši tema buvo eskaluota visais kanalais, iš jos bandyta padaryti didžiulį burbulą, sukurti mums nepalankią realybę, prikabinti juodinančią etiketę. Ir kuo viskas baigėsi? Aukščiausiojo teismo sprendimas parodė, kad tai tebuvo smarkiai sutirštinta, suaštrinta, išpūsta politinė istorija. Ties čia užbraukėme storą brūkšnį, liniją, kuri tapo mūsų atspirties tašku naujai Darbo partijos erai, naujiems darbams ir tikslams. Esu tikras, kad tai mato ir žmonės, kurie vėl ima pasitikėti Darbo partija, ką rodo ir naujausi reitingai.

Mums niekada nereikėjo juodinti kitų. Darbo partija visuomet politinėje arenoje dalyvavo švariai. Mes visuomet tikėjome idėja, kad visi turime bendrus tikslus, tik jų siekiame skirtingais būdais. Todėl niekuomet neturėjome politinių konkurentų, turėjome tik bendražygius.

Niekuomet nesivėlėme į intrigas. Priešingai, šį laiką, kurį dabartiniai seimūnai skiria kuo šmaikštesniam pasisakymui sukurti, skyrėme darbui. Gal todėl ir galime pasigirti nuveiktais darbais, kurie atnešė realių naudingų pokyčių. Savo darbo Seime metu mūsų parlamentarams pavyko net kelis kartus padidinti minimalų darbo užmokestį. Kilo ir pensijos. Didėjo kultūros darbuotojų atlyginimai, mokytojų darbo užmokestis. Aršiai kovojome dėl PVM mažinimo maisto produktams. Siekėme, kad NPD būtų prilygintas MMA.

Mes kalbėjome apie savo darbus, o ne apie savo oponentus. Tad manau, kad norint susigrąžinti rinkėjų pasitikėjimą Seimo institucija ir joje veiklą vykdančiais parlamentarais, reikia mažiau politinio turgaus ir daugiau politinės kultūros. Mažiau juodinimo, pavydo ir šmeižto, daugiau naudingų ir veiksmingų įstatymų projektų.

Šarūnas BIRUTIS

L.e.p. Darbo partijos pirmininkas

 
Reklaminis skydelis