Nors žvarbiu vėju, stipriu snygiu ir pūga kovo 3-čioji šiemet labiau priminė viduržiemį, bet tradicinė mugė Švenčionėlių kultūros centre vyko sėkmingai – gausiai prisirinko ir pardavėjų, ir pirkėjų. Pardavėjai savo gaminius dėliojo jau nuo ankstaus ryto, o pirkėjai užplūdo jau labiau įdienojus. Nuotaiką visiems kėlė ir smagi liaudiška muzika bei dainos, skambančios iš garso kolonėlių ir lauke, ir viduje. O kai užgrojo pučiamųjų grupė, kurią Kvederiškės kaime gyvenantis Darijus Žemaitis pristatė kaip Švenčionėlių miestelio, Trūdų, Pašaminės ir aplinkinių kaimų muzikantų grupe arba – šviesaus atminimo Kazimiero Štreimikio mokiniais, tai visas mugės lankytojų dėmesys jiems ir atiteko. Smagūs vyrai dar neseniai susirinko draugėn laisvu laiku nuo darbų pamuzikuoti, repeticijoms kambarėlį suteikė Švenčionėlių kultūros centras. Instrumentais vyrai taip pat patys pasirūpino: kas pirko, kam padovanojo, kas iš spintos nuo mokyklos laikų nenaudotus išsitraukė... Ir tokia būrelio entuziastų iniciatyva puikiai pavyko! Pučiamųjų grupė jau sėkmingai pasirodė ne viename renginyje ir buvo šiltai sutikta žiūrovų. Pavasario mugės publika smagiai plojo jiems ir Švenčionėliuose.

Tačiau mugėje svarbu ne tik pramogos, bet ir pirkiniai. Pasirinkimas buvo nemažas – ir prekių, ir kainų įvairovė kiekvieno skoniui ir galimybėms. Nemaži būreliai pirkėjų kaupėsi aplink prekiaujančius rūkytais, sūdytais, vytintais, virtais ir keptais mėsos gaminiais, ne mažiau viliojo ir saldumynais nukrauti stalai: pyragai, pyragėliai, keksiukai, vafliukai, grybukai ir kitokie saldumynai greitai atsidurdavo smaližių krepšiuose. Šį kartą buvo platus pasirinkimas įvairiausių saldainių „medžių“, puokščių ir panašių kompozicijų. Aišku jokia pavasario mugė neįsivaizduojama be verbų – juk Verbų sekmadienis po trijų savaičių. Ant stalų puikavosi margaspalvės Vilniaus krašto verbos, surištos iš sausų gėlių bei žolynų. Kukliosioms, bet daugelio net labiau mėgstamoms, iš kadagio ir gluosnio šakelių surištoms verboms dar kiek ankstoka – jos bus rišamos šviežiai prieš pat Verbų sekmadienį.

Ne vieno pirkėjo ir smalsuolio akį patraukė Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos stalas, ant kurio puikavosi dailūs keramikos darbai, o šalia – įvairiausios interjero dekoracijos iš miško žvėrių ragų. Ypač dailūs buvo šiuo metu Vilniuje studijuojančios Joanos Kurtinytės keramikos gaminiai, kuriuos pristatinėjo jaunesnioji jos sesuo Diana.

Aplinks mielą ir simpatišką šeimyninį būrelį taip pat nuolat sukosi žmonės. Besišypsanti Veronika Garbulienė iš Cirkliškio, rodydama dailius savo pačios siūtus vaikiškus drabužėlius, kurie siuvami iš mamos išmoktu būdu (tik su siuvimo mašina, nenaudojant jokių „overlokų“), pristatė ir didžiausius pagalbininkus: vyrą Valerijų, vyriausiąjį sūnų Vidą, jaunėlį – Vaidą, kuris „dirba“ mamos gaminių modeliu. Mugėje nedalyvavo tik mažylis Vestas (beje, visos šeimos narių vardai prasideda raide „V“), kuris gal ir yra didžiausias „kaltininkas“ mamos kūrybinių ieškojimų, mat Veronika šiuo metu yra motinystės atostogose, tad laisvu laiku modeliuoja, siuva pirmiausia savo šeimai, taip pat ir per „Facebook‘ą“ užsisakantiems žmonėms. Medinius gaminius gamina vyro brolis Erikas, tad ir šioje mugėje pagelbėjo gražiai išeksponuoti drabužėlius.

Iš veltinio siūtos rankinės, pirkinių krepšiai, įvairių formų daiktadėžės, pirties kepurės – švenčioniškės Olesios Plotnikovos darbai. Mugėje jai taip pat talkino šeimos nariai, nes pati rankdarbių autorė taip motinystės atostogose.

Kaip visada, žolininkės Silvijos natūralūs kremai, tepalai, muilai, arbatos ir kiti dalykai išgraibstomi akimirksniu – ilgiau pamiegoję gali tik su pačia žolininke pasikalbėti. Žolynų arbatomis čia pat vaišino kita žolininkė kaltanėniškė Rasa Breidokienė. Jos vyras Algirdas demonstravo juostų audimo subtilybes. Kam nesinorėjo arbatos, tai galima buvo ir kvapnia kava pasimėgauti.

Kadangi už lango siautė pūga ir kando nemenkas šaltukas, mugės lankytojai mielai pirko dailias riešines, vilnones kojines, kepures, šalikus ir kitokius mezginius, kurių pasirinkimas buvo tikrai didelis ir įvairus.

Sumaniusiems pasipuošti ar dovanoms ką nors gražaus įsigyti, taip pat buvo nemažas pasirinkimas – apyrankes, kaklo papuošalus, auskarus, seges ir kitokius aksesuarus kuria ir įvairiomis technikomis gamina daug moterų ir mergaičių, kurios kiekviena žavi kruopštumu ir savitu stiliumi.

Bet, kaip sakoma, geriau vieną kartą pamatyti negu dešimt kartų išgirsti. Tad nedalyvavusieji šiemet tegul nepatingi atvykti kitąmet.

Irena POŽĖLIENĖ