Mes turime 390 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4900
mod_vvisit_counterŠią savaitę:21101
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:97131
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Sakmės ir padavimai – kelionė laiku į paslapčių gaubiamą praeitį

2018 m. balandžio 11 d., trečiadienis Nr.26 (1750)

Populiarus posakis „Tauta be praeities –tarsi medis be šaknų“, skatina ieškoti tų galią ir dvasios stiprybę suteikiančių šaknų, padedančių tautai išlikti istorijos verpetuose. Istorija negailestinga – keičia pasaulio žemėlapį, likimus, tik atmintis pajėgi jai pasipriešinti. Jeigu žinome savo praeitį, suvokiame, kas esame, siekiame išsaugoti savo tapatybę. Istorijos mokomės ne tik iš vadovėlių. Daug žinių suteikia ir sakmės, padavimai, legendos. Meilė gimtajam kraštui, žavėjimasis jo gamta, ąžuolo stiprybe, Šarūno Laužadžio kūrybą nukreipė praeities įprasminimo ir įamžinimo linkme. Vaizdinga, kaip ir mūsų krašto gamta, sakmių, padavimų ir legendų kalba tiesiog nepakartojama, o kūriniai paremti istoriniais šaltiniais. Skaitydamas ir nepagalvotum, kad autorius yra miestų statybos inžinierius. Į klausimą – kodėl taip nutiko, jis atsakė labai paprastai: „Iš kūrybos nepragyvensi“. Bet širdžiai miela literatūrinė veikla rado savo vietą. Daug metų savo skaitytojus Š.Laužadis vis nudžiugindavo kad ir nedidelėmis, bet mielomis knygomis. Ir štai naujausia – kaip pastebėjo redaktorius L.Stanevičius, pavydėtinai graži – storu viršeliu, išleista ant gero popieriaus.

Daugelio anksčiau išleistų sakmių ir legendų bei naujausios knygos „Sakmės ir padavimai apie Nalšios žemę“ autorius Šarūnas Laužadis su knygos redaktoriumi Leopoldu Stanevičiumi praėjusią savaitę viešėjo Švenčionių viešojoje bibliotekoje.

„Man labai pasisekė, kad gimiau šiame krašte“, - nuoširdžiai kreipėsi Lietuvos visuomenės, kultūros ir politikos veikėjas, rašytojas, publicistas, nusipelnęs aplinkosaugininkas į susirinkusius. Ko gero, tai mums labai pasisekė, kad Švenčionys išugdė tokį žmogų. Š.Laužadis gimė Švenčionyse mokytojų šeimoje. Jo šviesios atminties mama buvo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, o tėvas, kuris knygos pristatyme kukliai klausėsi sūnaus kalbos ir buvo garbingiausias svečias, dėstė kūno kultūrą. Tokioje šviesioje inteligentų šeimoje, apsupta pagarbos, meilės ir tyro patriotizmo, formavosi rašytojo asmenybė, kuri visą sukauptą gėrį perteikia savo skaitytojams. Vargu ar rasime dar kur nors su tokia meile ir kūrėjo išmone į romantiškas istorijas kruopščiai sudėtą krašto istoriją, atspindinčią autentiškus įvykius. Štai kaip rašo Šarūnas Laužadis apie gimtuosius Švenčionis:

„Slaptingos kalvos juosia gilius slėnius, iškuriųupės, upeliai ir upokšniai, pradžiąįgavę, pasirenka kryptįįNemunąar Dauguvąbėgti. Ten, tame slėnyje ir rymo senieji Švenčionys. Šis kraštas, kaip nėvienas kitas, pasižymi gamtine ir geografine įvairove. Atrodo, nelyg koks pasakiškas dailininkas kalvomis ir kalvelėmis, ežerais ir ežerėliais puošėatsidėjęs Švenčioniųkrašto žemę. Perėjęs skersai išilgai visas apylinkes, aplankęs čia rymančias kalvas ir kalveles, šventus akmenis, upes, ežerus ir šaltinius, pasijunti lyg vaikščiotum po pasakiškąjįSaulės sodą, apie kurįsvajojo mūsųprotėviai. Nei skambiomis dainomis, nei vingriais raštais neišsakomas pasididžiavimo protėviais jausmas užplūsta bevaikštant po šias vietas. Šis jausmas skatina gerbti ir branginti tai, kąmylėjo mūsųsenoliai, domėtis tolimąja savo praeitimi ir ieškoti ryšio su ja, nes tauta be praeities –tai tarsi medis be šaknų, o žmonės nežinantys savo istorijos visada lieka vaikai.“

Kad taip nenutiktų, sakmių autorius kviečia gilintis į istoriją. Puiki priemonė, ypač jaunimui, Š.Laužadžio sakmės ir kt. kūriniai, nėra vien iš lūpų į lūpas perduodami pasakojimai, o turi realų pagrindą.

Sakmėse, padavimuose ir legendose aprašomos konkrečios asmenybės, konkrečios vietos, kuriose yra gamtos ar istorijos paminklai. Beveik visi čia minimi faktai yra paremti istorijos šaltiniais. Be to, į legendas sudėta nemažai senųjų lietuviškų papročių, švenčių ir vardų, kurie yra mūsų istorijos dalelė. Kūriniai skirti kiekvienam, norinčiam sužinoti daugiau apie Lietuvos istoriją, lengvai skaitomi, lavinantys vaizduotę.

Sakmių ir legendų knyga apie Nalšios žemę į vieną visumą apjungia Švenčionis ir Ignaliną, kuri autoriui artima pas senelius praleistomis vasaromis ir taip pat yra Nalšios žemė. Sakmėmis, padavimais ir legendomis apipinta Nalšia – senoji Lietuvos valstybės širdis. Manoma, širdis todėl, kad kariuomenės daugumą sudarė Nalšios kariai, kurių žygių aidas išliko atmintyje - sakmėse, padavimuose...

Knyga iliustruota ąžuolų mylėtojos dailininkės Gražinos Didelytės darbais.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

 
Reklaminis skydelis