Trečiadienį spausdinome praėjusią savaitę Darbo partijos turo už aktyvią Lietuvą metu Švenčionyse išsakytas partijos pirmininko Viktoro Uspaskich mintis ir neginčijamus faktus, kurie atskleidžia tikrą, o ne Vyriausybės „nupudruotą“ šalies ekonomikos padėtį. Labai liūdną padėtį, kurią kiekvienas juk jaučiame pagal savo piniginę. Nuo gražių kalbų apie pašėlusį, kaip sakė premjeras, ekonomikos augimą piniginės nepilnėja...

Europarlamentaro, Darbo partijos lyderio Viktoro USPASKICH išsamią šalies ekonomikos analizę galite skaityti vasario 15 d. numeryje, o šiandieną – populiaraus politiko atsakymai, ką daryti.

Trumpai apie ekonomikos tikrąjį „augimą“

2008 metų šalies bendras vidaus produktas (BVP) siekė 112,084 mlrd. Lt, o 2011 metais — 105,7 mlrd. Lt, tai yra 6,384 mlrd. Lt mažiau. Be to, reikia priminti, kad paimti kreditai ir ES pinigai taip pat patenka į BVP rodiklį.

Vadinasi, iš 2011 metų BVP, kuris lygus 105,7 mlrd. Lt, atėmus neuždirbtus 7,175 mlrd. Lt skolos, bus gauta 98,525 mlrd. Lt. Iš šios sumos dar reikia minusuoti ES paramos lėšas.

Taigi iš 98,525 mlrd. Lt atimame 2,543 mlrd. Lt ES lėšas ir lieka 95,982 mlrd. Lt. Tai ir yra realus Lietuvos BVP 2011 metais. Jis parodo, ką mūsų valstybė sukūrė pati. Visa kita juk yra skola ir ES pinigai. Tai yra ne valdžios nuopelnas, o galbūt atvirkščiai — jos sukrauta našta ateities kartoms.

2008 metais BVP buvo lygus 112,084 mlrd. Lt, o 2011 metais — jis tesiekė 95,982 mlrd. Lt, t.y. 16,102 mlrd. Lt mažesnis nei 2008 metais, o tai yra 14,36 proc. Ir dar ši suma nėra išgryninta, nes emigrantų uždirbti pinigai siekia 3–4 mlrd. Lt kasmet, o tai yra didžiulė parama Lietuvos ekonomikai, einanti tiesiai į BVP rodiklį ir gerinanti tą skaičių apie 3 proc. Valdžios nuskriausti ir priversti emigruoti žmonės net neįtaria, kad didėjantis emigrantų skaičius padeda valdžiai girtis ekonominių rodiklių augimu, nedarbo mažinimu. Valdžiai, kuri išvarė iš gimtosios Lietuvos.

Per ketverius dabartinės valdžios valdymo metus valstybės skola padidėjo 2,5 karto daugiau nei per aštuoniolika nepriklausomybės metų. Aukso atsargos sumažėjo nuo 9 tonų iki 5,8 tonos. Žmonių perkamoji galia sumažėjo 23 proc.

ES šalių BVP smuko vidutiniškai 0,5 proc., o Lietuvos — 14,3 proc., tas yra 15 kartų daugiau nei ES vidurkis. Emigracija padidėjo tris kartus.

„Kyla klausimas, apie kokį ekonomikos pakilimą ir savo nuopelnus kalba dabartinė valdžia?“- pagrindęs savo teiginius skaičiais klausė Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich.

Nekompetencija privedė šalį prie pavojingos ribos

Viktoras Uspaskich sako buvo prognozavęs tokį šalies smukimą ir įspėjęs apie jį. Jis dar ir dabar mato galimybę ištaisyti padėtį. Šios pagrindinės idėjos – artėjančių Seimo rinkimų Darbo partijos programoje, mintimis apie kurią partijos pirmininkas Viktoras USPASKICH mielai dalinai:

Man tai nėra netikėta. Jei peržvelgsite mano straipsnius ir pranešimus nuo 2007 metų, nes netvarka, atitinkanti šiandien nupieštą paveikslą, prasidėjo būtent nuo Gedimino Kirkilo valdymo laikų, pamatysite, kad mano prognozuojamas rezultatas buvo būtent toks, koks yra šiandien. Taip pat buvo ir mano pasiūlymų, kaip išvengti visiško fiasko.

Gerbiamieji, Lietuvos ekonomika neatlaikys tokios skolos, jeigu nebus sustabdytas skolinimosi tempas, jeigu toks skolinimosi tempas bus ir per kitą kadenciją, rezultatas bus graudus. Beliko pasiskolinti dar 15 mlrd. litų (tai gali įvykti per 2,5 metų), ir šalis nepajėgs aptarnauti skolos.

Norėtųsi paklausti Prezidentės — nejaugi ją tenkina šios Vyriausybės ir valdžios, vadinasi, ir jos pačios, darbo rezultatai? Ar ją tenkina toks į dugną tempiantis plaukimas pasroviui, belaukiant kadencijos pabaigos?

Mūsų nekompetentinga valdžia nesugeba apskaičiuoti rinkos dėsnių. Prezidentė turėtų imtis iniciatyvos ir formuoti nacionalinę Vyriausybę, sudarytą iš specialistų, kurie supranta, kas yra rinkos dėsniai, geba numatyti į priekį priimamų sprendimų pasekmes ir apskaičiuoja, kaip rinka reaguos į tuos sprendimus.

Tai gali įvertinti tie, kurie ne vieną kartą savo kailiu patyrė, kas yra buki valdžios sprendimai, kaip vienas ar kitas valdžios sprendimas iškreipia visą rinką, kaip tie sprendimai sujaukia galimybę civilizuotai konkuruoti. Gerbiu A.Kubiliaus ir I.Šimonytės pastangas, bet iš kur jiems mokėti elgtis su jūsų pinigais, jeigu patys savo verslo niekada nekūrė. Jie tik skirsto jūsų pinigus. Milijonas ten, milijonas šen – jokio skirtumo. Visai kas kita kai savo uždirbtą milijoną panaudoji neprotingai, kai konkurentai įgyja pranašumą.

Nėra jokių šansų ištraukti Lietuvos ekonomiką iš duobės, jei nebus sukurtos sąlygos generuojančiai ekonomikai, jei nebus sukurtos konkurencinės sąlygos šeimos verslo vystymuisi mažmeninėje rinkoje, jei nebus sąlygų lygiaverčiam konkuravimui su kaimyninėmis valstybėmis ir t.t. Juokaujama, kad lenkai jau renka zlotus – statys paminklą A.Kubiliui už indėlį į Lenkijos ekonomikos kėlimą, šalia gal dar bus nedideli paminkliukai koalicijos partneriams Masiuliui ir Čaplikui.

Niekas neneigia, kad reikia skatinti ir remti atradimus aukštų technologijų srityje, bet, pripažinkime, mes nepralenksime šios srities lyderių. Čipų juk nevalgysime, o valgyti norime visi, todėl būtina suprasti, kad reikalingas ir tradicinis verslas, reikia kurti jam sąlygas, nes būtent toks verslas sukuria daugiausiai darbo vietų. Sutvarkykime pirmiausiai tai, ką mokame.

Vertybinių popierių biržų brokeriai labiausiai laukia statistikos ne apie aukštąsias technologijas, o apie darbo rinką, apie pastatytų ir parduotų namų skaičių, apie grūdų suvartojimo kiekį, metalo panaudojimą, apie pagamintą techniką, apie kasdienių prekių vartojimo sumažėjimą ar padidėjimą. Tai yra visų pasaulinių indeksų pagrindas. Nusileiskite ant žemės, mums dar anksti skristi į kosmosą. Mes vis dar vežamės šlamštą iš užsienio ir džiaugiamės gražia pakuote net nepažiūrėję, kas yra viduje.

Mes privalome išvystyti mūsų ekonomiką taip, kad sugebėtume subalansuoti biudžetą, kad nustotume skolintis ir pradėtume grąžinti skolas. Kitaip mūsų laukia Graikijos likimas, iš kurio mes kapstysimės daug sunkiau, nes ES valstybės-donorės vieną dieną nustos dangstyti tokių šalių defektus.

Nuo senų laikų įrodyta, kad ne visi gali būti verslininkais iš prigimties, tai reiškia, jog ir ne visi gali būti gerais administratoriais. Kol mūsų valdžios fantazuotojai to nesupras, nieko nebus.

Parodė savo lygį: į valdžią - kanopų bildesiu

Kaip jau buvo rašyta prieš savaitę, į Darbo partijos turo už aktyvią Lietuvą susitikimą Švenčionyse atvyko patys vietiniai liberalų vadai su didele palaikymo komanda, kaip manoma, apie 60 asmenų. Visi jie, kaip „sirgaliai“, salėje užėmė „strategines“ vietas salės centre jau nuo 16 val., tuo tarpu gyventojai rinkosi valanda vėliau. Įeinat į salę svečiams, jau išryškėjo visa švilpianti ir plakatus kilnojanti gauja. Šaltiniai teigia, kad šios „akcijos“ kaina 1000 litų.

Nekilnoti plakato oriai galėjo tik R.Klipčius, šalia jo sėdėję K.Trapikas ir Z.Zenkevičius darbavosi iškėlę rankas. Praeidamas V.Uspaskich paragino plakatus kelti aukščiau, anot jo, kad visus matytų. Kai pastarieji vos kokią minutę palaikę bandė nuleisti, V.Uspaskich vėl paragino: „Kelkit kelkit! Kam slepiat? Va taip, aukščiau, ir laikykit visą laiką, jeigu jau atsinešėt, kad gerai matyčiau“. Dar keletą kartų kilstelėję su klaidomis prikeverzotus užrašus, pagyvenę vyrai, supratę, kaip juokingai atrodo, nuleido savo kūrybą.

Visas sunkiai žodžiais atpasakojamas „veiksmas“ prasidėjo po to, kai opozicija išgirdo, kad visos provokacijos perniek. Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskich atsakymą, kad siekiantiems užimti mero postą liberalams neleis suėsti savo partiečio, lydėjo kurtinantis švilpimas, šūksniai ir grindų daužymas, ko gero, ne vien kojomis, nes tokį bildesį galima būtų sukelti nebent trypiant kanopomis. Net pirmoje eilėje sėdėjęs garbaus amžiaus gyventojas gūžtelėjo: „Vajėzau!..“ Ką kalbėti apie atsidūrusius šalia gaujos? Gal todėl kitą dieną į kitos partijos susitikimą atėjo nedaug žmonių?

„Va, jūs ir parodėte savo lygį. Gėda!“- į nepasitenkinimo alasą atsakė Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich.