Švenčionių Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai lankėsi Trakuose. Čia apsilankėme Trakų bažnyčioje, dabar vadinamoje Švenčiausios Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika. Bazilika – tai garbės titulas, popiežiaus skiriamas ypatingą reikšmę turinčioms bažnyčioms. Šį titulą Lietuvoje turi aštuonios bažnyčios. Trakų bažnyčią fundavo Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas. Bažnyčioje garbinamas malonėmis garsėjantis Dievo Motinos paveikslas buvo pirmasis paveikslas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, karūnuotas Romos popiežiaus dovanotomis karūnomis.

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Švenčionių trečiojo amžiaus universiteto klausytojai aplankė Trakų pilies muziejų, muziejuje yra tam skirtų naujų ekspozicijų. Pusiasalio pilis pirmą kartą minima 1387-1392 m. sudarytame „Rusijos miestų sąraše“, kur nurodoma, kad Senuosiuose Trakuose yra mūrinė pilis, Trakuose prie ežero esanti pilis su dviem mūro sienomis ir medine aukštutine pilimi, o saloje – mūrinė pilis. Dabartinį miesto pusiasalį, kurį supa trys ežerai (Galvės, Bernardinų ir Totoriškių) tuo laikmečiu sudarė atskiros didelės salos ar jų grupės. Taip Trakai pavaizduoti senuosiuose miesto planuose ir žemėlapiuose. Tai viena didžiausių gardinių Lietuvos pilių, užėmusi 4 hektarų plotą. Statybą pradėjo Kęstutis, baigė Vytautas. Po 1410 m. Žalgirio mūšio žemės ir medžio įtvirtinimai aplink Aukų kalną buvo pakeisti mūro sienomis. Tarp priekinės ir aukštutinės pilies buvo medinis tiltas. XVI a. praradus karinę funkciją ir netekus rezidencijos vaidmens, Salos pilies reikšmė sumenko. Pilis tapo griuvėsiais. Tik XIX amžiaus pabaigoje Trakų pilis sulaukė susidomėjimo. Inžinierius. B.Malevskis 1902 m. parengė konservavimo projektą. Nors 1905 m. atlikti darbai buvo nedideli, bet Salos pilies išsaugojimo istorijai jie labai reikšmingi. 1929-1941 m. pilies restauravimo darbams vadovavo lenkų inžinierius, architektas J.Borovskis. 1953 m. prasidėjo pilies restauravimo darbai. 1962 m. pagal architekto B.Krūminio projektą buvo atstatyti centriniai rūmai, o vadovaujant architektui S.Mikulioniui 1987 m. baigtas restauruoti priešpilis. Atstatyti priešpilio kampiniai bokštai, vakariniai kazematai pakeitė ir visos pilies tūrinę erdvinę kompoziciją. Lietuvos ir Trakų miesto simbolis — Salos pilis atgavo XV amžiaus vaizdą. Dabar čia vyksta valstybinių apdovanojimų, Trakų mokyklos atestatų įteikimai. Įrengtos ekspozicijos, veikia parodos, vyksta koncertai, festivaliai, šventės. Kasmet pilį aplanko tūkstančiai lankytojų.

Vėliau aplankėme botanikos sodą Kairėnuose. Sodas Kairėnuose veikia nuo 1974 m. Veikia Dendrologijos, pomologinis arba sodininkystės, gėlininkystės, senasis dvaro parkas, rododendrynas, dideli tulpių ir rožių kolekcijos. Daug žalos atneša ir mūsų klimato žiemos, šiemet daug sakurų ir rododendrų žiedų apšalo. Kairėnuose auginama apie 8400 rūšių augalu.

Dabar sodas yra oficialiai atidarytas lankytojams. Botanikos sodas kasmet organizuojama daug renginių, kai kurie jų jau tapo tradiciniais, galima sakyti – sodo vizitine kortele: Tarptautinei biologinės įvairovės dienai skirta šventė (organizuojama nuo 2002 m.), Žemės meno paroda (nuo 2003 m.), meno parodos muziejuje (nuo 2008 m.). Kasmet sode vyksta mugė „Lietuvos žiedai“ (nuo 2009 m. rudens), „Kristupo vasaros“, „Flora Jazz“ festivalių (nuo 2011 m.), „Bardų vasaros“ festivalio (nuo 2013 m.) koncertai. 2015 m. Botanikos sode Kairėnuose pabuvojo per 73000 lankytojų. Nors yra ir lankytojų, kurie „mėgsta“ paimti augalus, bet kiti ateina atsipalaiduoti, pabendrauti ir pasigrožėti gamtą, geriau pažinti augalus.

Valerij JEMELJANOV